Kas tai yra maržinė prekyba ir kaip ji vyksta?

Maržinės prekybos esmę sudaro tai, jog klientas, įnešdamas minimalią nustatytą sumą (depozitą), turi galimybę operuoti nepalyginamai didesnėmis sumomis nei jo įneštos (nuosavos) lėšos. Skirdamas iš savo pinigų maržinį garantą – būtiną užstato sumą vienam sandoriui, klientas gali pirkti arba parduoti vieną iš prekiaujamų valiutos rūšių standartine, bet pakankamai didele apimtimi. Tokią galimybę jam suteikia brokeris, teikiantis ne tik įvairaus pobūdžio informaciją apie rinką, prekybą valiuta ir pan., bet ir kreditinę liniją – stambias sumas, užtikrinančias „išėjimą" į rinką, kuriomis investuotojas gali laisvai operuoti įnešdamas tam tikrą savo užstatą.

Paprastai, maržinėje prekyboje naudojami lot`ai – fiksuota, standartinė, konkrečios valiutos suma. Mažmeninėj maržinėj prekyboj tai gali būti 100 000 lot'as arba 10 000 lot'as. Kredito suteikimo už fiksuotą užstato sumą sistema vadinama prekybos alkūne arba svertu (angl. leverage);

Praktinis pavyzdys Nr. 1: klientas atsidarė prekybinę sąskaitą ir įnešė į ją 1 000 USD. Brokeris suteikia klientui svertą, leidžiantį prekiauti 100 kartų didesnėmis pozicijomis, nei jo turimas kapitalas. Vadinasi, klientas galės prekiauti 100 000 USD dydžio pozicija, realiai įnešęs tik 1 000 USD. Dalis šios sumos tarnaus užstatu (garantu) (angl. margin requirement), reikalingu atviros pozicijos palaikymui.

Praktinis pavyzdys Nr.2: jei anksčiau mūsų paminėtas klientas nusprendžia atsidaryti 100.000 USD poziciją, iš jo yra paimamas (užšaldomas) maržinis garantas, tarkime - 500 USD.Vadinasi, klientui spekuliacijai lieka 500 USD. (1000-500=500). Jei jo prekybinė rizika taps didesne nei 500 USD, prekyba bus sustabdyta, nes pasiekta maržinės garantijos riba, o jo praradimai fiksuoti (angl. margin call). Tai reiškia, kad klientas prarado 500 USD ir dabar jo sąskaitoje liko tik ta suma, kuri buvo užšaldyta kaip maržinis garantas. Ką klientas gali daryti toliau? Kadangi jam liko 500 USD, jis gali prekiauti mažesnėmis pozicijomis (mini lot'ais - 10 000). Tuomet situacija atrodys taip: Klientas turi 500 USD depozitą, atsidaro 1 mini lot'ą, kuriam maržinis reikalavimas yra, tarkime, 50 USD. Vadinasi, klientui liko 450 USD rizikos fondas. Jei klientas praras tuos 450 USD, tuomet pasikartos aukščiau minėta situacija ir jo prekyba bus sustabdyta, o sąskaitoje liks tik tie 50 USD, kurie buvo užšaldyti kaip pozicijos maržinis garantas. 

Gali kilti klausimas, kam apskritai yra reikalingas maržinis reikalavimas? Tai brokerio, suteikiančio galimybę Jums prekiauti FX rinkoje, garantinė zona. Jei tokio reikalavimo nebūtų, tuomet iškiltų pavojus brokerio fondams. Tarkime, Jūs turite 1 000 USD depozitą, atsidarote 100 000 EUR/USD poziciją ir rinka eina prieš Jus (patiriate nuostolius). Tokios pozicijos vieno punkto kaina yra lygi 10 USD. Kad prarastumėte visus pinigus, reikia jog rinka pajudėtų prieš jus 100 punktų (tai gali įvykti kad ir per vieną akimirką). Jei nėra jokio maržinio užstato reikalavimo, o rinka staiga krenta 150 punktų, kas sudaro 1500 USD (500 USD daugiau nei Jūs turite pinigų sąskaitoje) ir brokeris nespėja jūsų pozicijos uždaryti, tie 50 punktų, viršijantys Jūsų sąskaitos dydį, yra brokerio prarasti pinigai ir patirti nuostoliai. 

Toliau glaustai aptarsime esminius maržinės prekybos principus, tačiau prieš tai Jums siūlome, visų pirma, susipažinti su pagrindinėmis Forex sąvokomis.

Pagrindiniai maržinės prekybos principai ir sąvokos

Kotiruotė

Tai paslankūs rinkos valiutos kursai, išreikšti sutartiniais vienetais - punktais. Pilna kotiruotė apima valiutos pardavimo kursą (paprastai aukštesnį) ir valiutos pirkimo kursą (paprastai žemesnį). Pavyzdžiui, EUR/USD 1.2741/43, kur 1.2741(Bid) reiškia kainą už kurią dileris nupirks iš jūsų bazinę valiutą, šiuo atveju EUR, o 1.2743 (Ask) reiškia kainą, už kurią dileris parduos jums EUR.

Egzistuoja du kotiruotės tipai – tiesioginė ir netiesioginė.

Tiesioginė kotiruotė - tai vietinės, nacionalinės valiutos kursas, išreikštas užsienio valiutos vienetais. Tradiciškai tiesioginė kotiruotė naudojama Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kotiruotėse Amerikos dolerio atžvilgiu. Pavyzdžiui, 1 STG = $1.4237/40. Tai reiškia, kad vieną Didžiosios Britanijos svarą sterlingą galima parduoti už 1.4237 Amerikos dolerių ir pirkti už 1.4240 Amerikos dolerių.

Netiesioginė kotiruotė

Atvirkštinė arba taip vadinama netiesioginė kotiruotė – tai užsienio valiutos kaina, išreikšta vietine, nacionaline valiuta. Dažniausiai atvirkštinė kotiruotė naudojama valiutos kotiruotei bazinės valiutos – Amerikos dolerio - atžvilgiu (Nuo praėjusio amžiaus vidurio Amerikos doleriui teko valiutos-prieglobsčio vaidmuo, ypatingai karų ar politinių kataklizmų laikais, be to, iki šių dienų, ne mažiau kaip 50% pasaulio prekybos vyksta atsiskaitant JAV valiuta. JAV doleriai sudaro apie 60-75% pasaulio užsienio valiutos atsargų, apie 70% kreditų pasaulyje yra suteikta būtent šia valiuta. Nepaisant visų svyravimų, šios valiutos stabilumu yra suinteresuota daugybė tarpusavyje susijusių partnerių).

Valiutų kotiravimo vieningos bazinės valiutos atžvilgiu sistema atsirado praėjusio amžiaus 6-ąjame dešimtmetyje. Ją sąlygojo, visų pirma, informacinės bazės vystymasis. Galingų informacijos tinklų sukūrimas padėjo pereiti prie pakankamai vieningos valiutų rinkos, ir jei, pavyzdžiui, Vokietijos markės kursas Tokijuje dolerio atžvilgiu sudarė 1USD = 1.3980 DMK, tai tos pačios Vokietijos markės kursas Europos valiutų rinkoje ir Niujorko bankuose skirdavosi ne daugiau kaip 10-20 punktų. Toks kainų kūrimo proceso standartiškumas reikalavo pabandyti sukurti vieningą ir profesionaliai dirbti tinkamą visame pasaulyje kotiruotės sistemą. Tokiu būdu atsirado Amerikos dolerio kurso kotiruotės kitų valiutų atžvilgiu sistema. Todėl, kai kalbama apie profesionalias operacijas valiuta, dileriai ar bankai, paprastai, kotiruoja dolerio kursą arba, kitaip tariant, įvairių vietinių valiutų vertė išreiškiama indikuojant vieno JAV dolerio kainą šia valiuta. Taip, norėdami sužinoti Šveicarijos franko kotiruotę Vokietijos banke, mes sužinosime Šveicarijos franko kotiruotę ne EUR‘o, bet JAV dolerio atžvilgiu; norėdami Japonijos banke sužinoti jenos kursą, gausime jenos kotiruotę JAV dolerio atžvilgiu (t. y. atvirkštinę kotiruotę). Šiandien pagrindinių valiutų, pavyzdžiui, Šveicarijos franko, Japonijos jenos ir kt. netiesioginių kotiruočių sistema Amerikos dolerio atžvilgiu yra visuotinai pripažįstama. Išimtys sudaro tik euras ir Didžiosios Britanijos svaras sterlingas, kurių vertė visada reiškiama naudojant tik tiesioginę kotiruotę. Netiesioginė kotiruotė atrodo taip: 1 USD = 1. 2890\95 CHF ar 90\95, kur 1.2890 – Šveicarijos franko pirkimo (iš kliento),USD pardavimo (klientui) kaina, o 1.2895 – franko pardavimo (klientui), USD pirkimo (iš kliento) kaina. Kitaip tariant, esant atvirkštinei kotiruotei, pardavimo kaina visada bus iš kairės, o pirkimo – iš dešinės.

Tiesioginė kotiruotė (tik svarams sterlingams ir eurams):

1 STG = 1.4250USD

1 EUR = 1.2750

Netiesioginė kotiruotė:

Šveicarijos frankas – 1 USD = 1.1665 SWF

Japonijos jena – 1 USD = 96.50 JPY

Kanados doleris – 1 USD = 1.2720 CAD

Psl. 1  2   Kitas >>