„Kas yra kas“ – žinynas apie įtakingiausias ir garsiausias asmenybes šiandieniame finansų rinkų pasaulyje. Trumpas dosjė padės Jums geriau jas pažinti bei įvertinti.
Alan Greenspan - garsus ekonomistas, buvęs ilgametis JAV Federalinio rezervų banko vadovas.
Alan Greenspan - (g. 1926 kovo 6 d., JAV) – garsus ir gerbiamas amerikiečių ekonomistas, buvęs ilgametis JAV Federalinių rezervų banko (FED) vadovas. Svarbiausiai JAV finansinei institucijai – FED – A. Greenspan vadovavo keturias kadencijas - nuo 1987 iki 2006 metų. Palikęs FED ekonomistas pradėjo finansų konsultanto darbą, jo kompanija vadinasi „Greenspan Associates LLC”.
Per ilgus vadovavimo FED metus A.Greenspan užsitarnavo pagarbą ir autoritetą finansų rinkų dalyvių tarpe. Jo įtaka nesumažėjo net jam jau ir nebeinant FED vadovo pareigų. Be to, A.Greenspan pasitiki ir klauso didžioji dalis JAV gyventojų, todėl jo nuomonė gali paveikti ne tik tiesiogiai finansų rinkas, tačiau ir visus kitus ekonomikos sektorius.
Pirmai FED vadovo kadencijai 1987 m. A.Greenspan paskyrė tuomet JAV prezidentu buvęs Ronald Reagan. Išbandymų ilgai laukti neteko. 1987 m. spalio 19 d. JAV akcijų birža patyrė griūtį, kuriai suteiktas pavadinimas „Juodasis pirmadienis“. Tai buvo šansas, kuriuo A.Greenspan puikiai pasinaudojo. Jo tvarkymasis su šia krize buvo pagirtinas.
Tuometiniam FED vadovui teko pergyventi ir spartų, dešimtmetį užtrukusį ekonomikos augimą (1990-2000 m). Su pasauline technologijų ir interneto plėtra sietinas ekonomikos pūtimosi burbulas (angl. dot-com) sprogo 2000-aisias, sukeldamas dar vieną didelį šoką finansų rinkose. Nemažai kas mano, jog „burbulą“ tuomet susprogdino keletą sykių padidinta bazinė palūkanų norma.
2001 metų rudenį problemos tęsėsi. Pasaulį sudrebino JAV įvykdytas rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis, taip pat keletas skandalų susijusių su korporacijomis („Enron“ žlugimas). Ekonomika pradėjo šlubuoti ir tuomet A.Greenspan komanda inicijavo seriją palūkanų mažinimų. Bazinės palūkanos pasiekė 1 proc. Po to jos buvo sugrąžintos į aukštesnį lygį. Palūkanos vėl pradėtos drastiškai mažinti tik 2008 metais, pasaulį ištikus kreditų krizei.
Iki šiol A.Greenspan iš dalies kaltinamas dėl finansų krizės sukėlimo. Anot jo kritikų, mažos palūkanos buvo laikomos per ilgai. Subliūškęs nekilnojamojo turto rinkos burbulas sugriovė visą tarpų JAV finansų sistemos „kortų namelį“.
Nepaisant visų laimėjimų ir nesėkmių, A.Greenspan finansų pasaulyje išlieka autoritetinga ir įtakinga asmenybė.
Ben Bernanke – dabartinis JAV Federalinio rezervų banko (FED) vadovas.
Ben Shalom Bernanke (g. 1953 m. gruodžio 13 d., JAV) - galingiausios ir didžiausios pasaulyje valstybės centrinio banko (FED) vadovas. Būti JAV centrinio banko vadovu – didžiulė, garbė, pripažinimas ir atsakomybė. FED atsakingas už JAV ekonomikos vystymąsi, o priimami sprendimai turi didžiulės įtakos ne tik JAV, bet ir viso pasaulio ekonomikai.
Finansų rinkų dalyviai labai atidžiai įsiklauso į B.Bernanke komentarus apie JAV ekonomikos padėtį, prognozes. Seniau dažnai „tarp eilučių“ būdavo pasakoma kokių veiksmų FED ketina imtis bazinių palūkanų atžvilgiu.
Prieš tapdamas FED vadovu B.Bernanke 1979-1985 dėstytojavo Stanfordo verslo mokykloje (Stanford Graduate School of Business), buvo vizituojantis Niujorko universiteto (New York University) profesorius, po to užėmė nuolatines ekonomikos katedros profesoriaus pareigas Prinstono universitete (Princeton University). 2002 metais paliko universitetą ir tapo vienu iš Federalinio rezervų banko sistemos „sraigtu“. 2006 metais B.Bernanke keturiolikos metų laikotarpiui buvo išrinktas FED valdybos nariu, o ketveriems metams - FED valdybos pirmininku.
B.Bernanke FED vadovu tapo 2006 metų vasario 1 dieną. Jis šiame soste pakeitė kitą garsų ekonomistą ir JAV „tautos balsą“ Alan Greenspan. B.Bernanke įvardinamas kaip vienas didžiausią galią ir įtaką pasaulyje turinčių žmonių.
B.Bernanke yra parašęs tris knygas makroekonomikos tema bei vieną knygą apie mikroekonomiką. Jis taip yra vadovavęs Nacionalinio ekonomikos tyrimų instituto (National Bureau of Economic Research), monetarinės politikos skyriui, buvo JAV ekonomikos apžvalgų redaktorius (American Economic Review). Research Papers in Economics duomenimis, B.Bernanke komentarai yra vieni labiausiai publikuojamų pasaulyje.
Šis ekonomistas nuolatos labai domėjosi JAV Didžiosios depresijos politinėmis ir ekonominėmis priežastimis, nagrinėjo įvairias galimas teorijas. 2008 metais B. Bernanke savo kailiu patyrė ką reiškia gili ekonomikos recesija ir nuo jo vadovaujamos komandos nemažai priklauso, kaip greitai pavyks ją įveikti. Laiko jam liko ne itin daug. B.Bernanke FED vadovo kadencija baigsis 2010 metų sausio 31 dieną.
Kiekvieno aukštesnio ir svarbius sprendimus priimančio vadovo sprendimai yra kritikuojami, vertinami per įvairias prizmes. Niekas negali žinoti kas bus toliau, galima tik bandyti prognozuoti.
Gerai tokią situaciją atspindi dienraščio „The New York Times“ apžvalgininko David Leonhardt įžvalga 2008 m. sausio 30 d.: “ B.Bernanke prognozės pastarajam pusmečiui buvo per daug “giedros”. Kita vertus, jo prognozės buvo daug geresnės nei viso Volstryto 2006 metų viduryje. Žvelgiant į praeitį, B.Bernanke tuomet sustabdė palūkanų didinimą, kadangi spėjo, kad ekonomika gali susilpnėti. Deja, jis buvo teisus. Jei tuomet palūkanos būtų buvę keliamos dar labiau, dabar situacija būtų buvusi dar prastesnė“.
Bill Lipschutz – garsus
pasaulyje prekeivis pasaulinėje valiutų rinkoje
Bill Lipschutz (g. 1956 m., JAV) – garsus pasaulyje prekeivis valiutų
rinkoje, privataus fondo valdytojas. Išgarsėjo savo nuovokumu ir rinkos
perpratimu.
Nors Forex rinka dar sąlyginai yra jauna, tačiau ir ji turi savo praeitį
bei legendas. B. Lipschutz yra tas žmogus, kuris jau yra įrašytas į pasaulinės
valiutų rinkos prekybos formavimosi istoriją. Jis yra laikomas Forex rinkos „titanu“.
Garsaus prekeivio sėkmės istorija prasideda 1980 metais, kuomet jis padėjo
sukurti vieną galingiausių prekybos grupių. B. Lipschutz buvo pagrindinis „Salomon
Brothers FX“ departamento sraigtas. Prekiaudamas valiutų opcionais Filadelfijos
biržoje, B. Lipschutz kartais kontroliuodavo net iki 80 proc. visų biržoje
sudarytų sandorių.
Palikęs „Soloman Brothers”, B. Lipschutz pats suformavo valiutos valdymo
kompaniją, kuri buvo vienas iš „Merrill Lynch” padalinių. Po kurio laiko
kompanija buvo atskirta ir pavadinta „Rowayton Capital Management”. 1995 metais
jis paliko šią kompaniją bei įsteigė naują finansų valdymo bendrovę “Hathersage
Capital Management”. Joje specialistas dirba iki šiol.
Pastebėtina, kad “Hathersage Capital Management” kompanijoje dirba labai
nedaug žmonių, įskaitant B. Lipschutz žmoną, draugus ir keltą samdomų darbuotojų.
Kiekvienas kompanijoje turi atskirą rolę ir diena iš dienos atlieka specifinius
darbus. Tai leidžia bendrovei sklandžiai ir sėkmingai veikti. Investuotojų
pinigai bent jau iš pradžių buvo valdomi tiesiai iš namų. Nors kompanija pradžioje
valdė vos keturiolikos investuotojų pinigus, tačiau bendra investicijų suma siekė
apie 200 mln. JAV dolerių.
Apie B. Lipschutz gyvenimą ir pasiekimus yra nelabai daug žinoma. Jis apie
save nėra pateikęs platesnės biografijos. Geriausiai jį reprezentuoja veiklos
rezultatai. Kiek platesnį savo požiūrį į prekybą jis yra išdėstęs interviu
knygai „The New Market Wizards”.
Dominique Strauss Kahn – vykdomasis Tarptautinio valiutų fondo direktorius
Dominique Strauss Kahn (g. 1949 m. balandžio 25 d., Prancūzija) – Tarptautinio valiutų fondo (TVF) direktorius. TVF vadovauti pradėjo 2007 metų lapkričio 1 dieną.
TVF (angl. IMF, International Monetary Fund) – tarptautinė organizacija, įkurta 1947 metais, padedanti plėtoti pasaulinę prekybą, remianti šalis, turinčias finansinių sunkumų. Taip pat vadovauja pertvarkant įsiskolinusių valstybių ekonomiką, reguliuoja trumpalaikių paskolų suteikimą. Organizacija jungia 186 pasaulio valstybes.
Prieš tapdamas TVF vadovu D.S. Kahn buvo Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos narys, ekonomikos specialybės profesorius Institut d'Etudes Politiques institute. Nuo 2001 iki 2007 metų į Nacionalinę Asamblėją jis buvo perrinktas tris kartus, o 2006 metais buvo vienas kandidatų atstovauti socialistų partiją Prancūzijos prezidento rinkimuose.
Šiek tiek anksčiau (1997-1999 m.) D.S. Kahn teko eiti Prancūzijos ekonomikos bei finansų ministro pareigas. Jis buvo vienas tų žmonių, kurie įvedinėjo vieningą Europos valiutą – eurą.
1993-1997 metais dabartinis TVF vadovas dirbo privačiame sektoriuje, buvo teisininkas. 1991-1993 metais ėjo Pramonės ir tarptautinės prekybos ministro pareigas. Šiuo laikotarpiu jam teko dalyvauti 1986-1994 m. vykusiame Urugvajaus raunde.
D.S. Kahn turi ekonomikos filosofijos daktaro laipsnį, kurį įgijo Paryžiaus universitete. Jis taip pat baigė teisininko studijas , turi verslo administravimo ir politikos mokslų išsilavinimą.
George Soros – vienas garsiausių pasaulyje investuotojų valiutų rinkoje
George Soros (g. 1930 rugpjūčio 12 d., Vengrija) – vienas garsiausių ir prieštaringiausiai vertinamų nūdienos investuotojų. Labiausiai jis pasižymėjo svaiginančiomis pergalėmis valiutų rinkoje. Yra investicinio fondo „Quantum“ steigėjas. G.Soros vardas tapatinamas ir su garsiąja Rothschild šeima, su kuria jį sieja glaudūs ryšiai.
Apie G.Soros yra išleista begalė publikacijų, straipsnių, autobiografijos tyrimų. Jis ir pats yra dažnas svečias televizijoje, leidžia komentarus, rašo knygas. Sakoma, jog būtent į šio investuotojo žodžius reiktų įsiklausyti, tačiau ar jais vadovautis? Naudodamasis savo autoritetu ir viešais pareiškimais G.Soros yra uždirbęs ne vieną milijoną. Vieni už tai jį garbina ir laiko autoritetu, kiti jo nekenčia.. Tačiau jo vardą žino visi.
G.Soros vardas pasaulyje išgarsėjo 1992 metais, kuomet jis pradėjo dideliais kiekiais pardavinėti D.Britanijos svarą. Pasitelkęs žiniasklaidą jis pajungė smulkiuosius investuotojus. D.Britanijos centrinis bankas nebegalėdamas išlaikyti svaro kurso turėjo kištis į rinką. Galiausiai svaras buvo išimtas iš Europos valiutos sistemos ir devalvuotas. G.Soros viešai pasiskelbė, kad visa ši sukelta suirutė jam atnešė 1 mlrd. dolerių pelno.
Po to G.Soros tapo pavojingas daugeliui centrinių bankų ir bet koks didesnis susvyravimas valiutų rinkose buvo siejamas su šio investuotojo finansinėmis machinacijomis. Įgavęs didžiulį autoritetą ir žodžio galią 1993 metų kovo mėnesį G.Soros viešai pareiškė, jog gavo slaptos informacijos apie Kinijos ketinimus pirkti didelį kiekį aukso, todėl aukso kaina smarkiai kils. Tai išprovokavo rinkos dalyvius pradėti supirkinėti auksą. Tuo tarpu pasinaudodamas kainos kilimu G.Soros labai pelningai pardavė savo turėtas aukso atsargas.
G.Soros vardą ilgai įsimins ir Japonijos centrinis bankas, kuris taip pat buvo priverstas sumokėti „duoklę“ garsiausiam valiutų rinkos investuotojui. G.Soros buvo dirbtinai sukėlęs jenos kursą, todėl Japonijos centrinis bankas turėjo „mušti“ kainą.
1997 metais Malaizijos valdininkai apkaltino G.Soros privertus devalvuoti Malaizijos ringitą. Dėl Azijos finansų krizės tiesioginių G.Soros kaltės įrodymų nebuvo užčiuopta. Panašių atvejų buvo ne vienas, o dar apie daugumą jo operacijų jau tikriausiai ir nebus sužinota.
G.Soros save pristato kaip filantropą. Iš tiesų, labdarai ir visuomeninei veiklai jis yra paaukojęs ne vieną milijoną dolerių. Jis taip pat vadovauja atvirosios visuomenės institutui (angl. Open Society Institute). Ši organizacija skatina demokratijos plėtrą pilietinės visuomenės aktyvumą. Manoma, kad G.Soros rėmė įvairius opozicinius judėjimus ir buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.
G.Soros remiasi savomis ekonominėmis teorijomis ir prielaidomis, yra keleto knygų autorius. Jo sėkmės filosofija remiasi klystamumo teorija - nuolat ieškoti trūkumų kiekvienoje situacijoje, o aptikus klaidą, ją ištaisyti.
Jean Claude Trichet – Europos centrinio banko (ECB) pirmininkas
Jean Claude Trichet (g. 1942 gruodžio 20 d., Prancūzija) – vienas įtakingiausių nūdienos žmonių finansų pasaulyje. Būdamas Europos centrinio banko (ECB) vadovu jis yra atsakingas už Europos regiono ekonominį vystymąsi ir plėtrą, todėl jo vieša nuomonė, komentarai ir veiksmai yra atidžiai sekami, interpretuojami.
J.C. Trichet prie ECB vadovo vairo stojo 2003 metų lapkričio 1 dieną. Jis šiame poste pakeitė iki tol vadovavusį Wim Duisenberg. Žinomas JAV savaitraštis „Newsweek“ J.C.Trichet reitinguoja penktu pagal įtakingumą asmeniu šiandieniniame ekonominiame pasaulyje.
Iki tampant ECB valdytoju J.C. Trichet teko užimti daug svarbių pareigų, pabuvoti Prancūzijos prezidento patarėju pramonės, energetikos klausimais. Nuo 1987 iki 1993 m. J.C. Trichet ėjo Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pakaitinio valdytojo pareigas. 1992 m. dirbo Europos pinigų komiteto pirmininku (1992–1993), 1993 m. Banque de France valdytoju (pirmoji kadencija), buvo Tarptautinių atsiskaitymų banko direktorių valdybos narys, Pasaulio banko valdytojas (iki 1995 m.)
1994 m. išrinktas Banque de France Pinigų politikos tarybos pirmininku, Europos pinigų instituto tarybos narys. 1995 m. Tarptautinio valiutos fondo pakaitinis valdytojas (iki 2003 m.), 1998 m. Europos centrinio banko valdančiosios tarybos narys, 1999 m. Banque de France valdytojas (antroji kadencija) ir galiausiai 2003 m. Dešimties valdytojų grupės pirmininkas, Europos centrinio banko prezidentas.
J.C. Trichet galėjo ir netapti ECB vadovu. Kortas galėjo sumaišyti J.C. Trichet ir dar aštuoniems asmenims inicijuotas teismo procesas. Dabartinis ECB vadovas buvo kaltinamas prisidėjęs prie 1992 metais vos neįvykusio vieno galingiausių Prancūzijos bankų „Credit Lyonnais” žlugimo.
1992 metais J.C. Trichet vadovavo Prancūzijos finansų ministerijos iždo departamentui turėjusiam kontroliuoti valstybines įmones. Tais metais bankas „Credit Lyonnais” labai nesėkmingai investavo į vieną Holivudo kompaniją ir patyrė milžiniškus nuostolius. J.C. Trichet buvo kaltinamas, jog žinodamas apie prastą banko sprendimą nesiėmė atitinkamų veiksmų ir specialiai neinformavo atitinkamų institucijų, taip leisdamas vos nebankrutuoti svarbiam šalies bankui. Gelbėjant "Credit Lyonnais" nuo bankroto valstybė išleido dešimtis milijardų eurų. Bankas buvo privatizuotas 1999 metais.
Dabartinis ECB vadovas teisme teigė, jog negalėjęs nurodinėti "Credit Lyonnais" bei nežinojęs apie klaidinančius duomenis. Advokatai taip pat nurodė, jog tuometinė Prancūzijos Vyriausybė ignoravo jų kliento įspėjimus apie banko finansinę padėtį. Teismas 2003 metų liepos mėnesį baigėsi palankiai J.C. Trichet ir jis lapkričio mėnesį tapo ECB pirmininku.
J.C.Trichet per pastaruosius du metus yra pelnęs eilę profesinių apdovanojimų: „Policy maker of the Year“, The International Economy magazine (2007), „Ludwig Erhard Memorial Coin in Gold“ (2007), „Person of the Year“, Financial Times (2007), „European Banker of the Year 2007“, The Group of 20+1 (2008), „Central Banker of the Year“, The Banker (2008), „Central Bank Governor of the Year“, Euromoney (2008).
Taip pat įvairūs Europos universitetai yra suteikę J.C. Trichet mokslų daktaro garbės vardą.
Jim Rogers – pasaulyje žinomas investuotojas, pagarsėjęs keliauninkas
James Beeland Rogers, Jr. (g. 1942 m. spalio 19d., JAV) – garsus ir žinomas investuotojas, senas finansų rinkų dalyvis. Minit J.Rogers vardą visuomet priduriama, jog jis yra kito garsaus rinkų „liūto“ George Soros bendražygis. Jiedu yra investicinio fondo „Quantum“ įkūrėjai.
„Quantum“ yra laikomas kone pirmuoju tikru tarptautiniu investiciniu fondu. Jis buvo įkurtas 1970 metais. Per vėliau sekusį dešimtmetį fondo portfelio vertė išaugo apie 4200%. Tuo tarpu S&P indekso vertės prieaugis siekė apie 47%.
Tokie stulbinami rezultatai leido J.Rogers jau 1980 metais išeiti į pensiją ir pasinerti į savo aistrą – keliones. Beje, investuotojo kelionės po pasaulį labiausiai ir išgarsino J.Rogers. 1991-aisiais metais kelionėje po pasaulį jis su motociklu įveikė 65 tūkstančius mylių. Kelionėje patirtus įspūdžius ir apmąstymus jis aprašė knygoje „Investment Biker“.
Keliaudamas jis daugiausiai dėmesio skyrė šalių ekonomikoms ir investavimo galimybėms jose. Nemažai J.Rogers padarytų išvadų ir prielaidų pasiteisino, tačiau nemenka dalis buvo klaidingos. Ypač jam nesisekė nuspėti Rytų Europos bloko valstybių likimo. Bet pateisinti J.Rogers galima, nes būtent tais metais byrėjo Tarybų Sąjunga, buvo didžių permainų laikas.
1999 metais J.Rogers išsiruošė į dar vieną kelionę, kuri pateko į pasaulio rekordų knygą. Jis su savo žmona iki 2002 metų įveikė 245 tūkst. kilometrų ir apkeliavo 116 pasaulio šalių. Visą jo kelionės maršrutą buvo galima stebėti internete, o po kelionės buvo išleista knyga „Adventure Capitalist”.
J.Rogers yra reguliarus ir geidžiamas pašnekovas ekonominių diskusijų, naujienų laidose. 2005 metais jis išleido dar vieną knygą apie žaliavų rinkas „Hot Commodities: How Anyone Can Invest Profitably in the World's Best Market”.
2007 metais J.Rogers pardavė savo didžiulius apartamentus Niujorke už maždaug 16 mln. dolerių ir išsikėlė gyventi į Singapūrą. Investuotojo tvirtinimu, jis išsikėlė ten, kur šiuo metu parankiausias metas investuoti.
„Jei tu buvai sumanus, tuomet 1807 metais būtum persikėlęs gyventi į Londoną, 1907 metais geriausias pasirinkimas buvo Niujorkas, o 2007 metais gudrūs žmonės migruoja į Aziją“,- interviu CNBC 2008 metų gegužės mėnesį teigė investuotojas.
Pasak jo, Kinijoje žmonės labai darbštūs ir motyvuoti. Vien būti tokioje aplinkoje yra privalumas. Tai naudinga bus ir jo mažametėms dukterims. Tiesa, keltis gyventi į Honkongą ar Šanchajų nepatartina, kadangi šie miestai yra pergrūsti. Visumoje, visos Azijos šalis galima laikyti ekonomikos „buliais“. Prasčiau kol kas sekasi tik Indijai.
J.Rogers iki šiol sėkmingiausia ir brangiausia gyvenimo investicija laiko savo dukras. Naujausia 2009 metais išleista jo knyga vadinasi „A Gift To My Children”.
Joaquin Almunia – EK narys,
atsakingas už ekonomiką ir pinigų reikalus
Joaquin Almunia (g. 1948 birželio 17 d., Ispanija) - Europos Komisijos
narys, atsakingas už ekonomiką ir pinigų reikalus.
Jo užduotis - koordinuoti ir vertinti ekonominę politiką bei vykdyti
ekonominę priežiūrą. Jis yra atsakingas už Komisijos Ekonomikos ir finansų generalinį
direktoratą bei Eurostat – Europos Sąjungos statistikos biurą.
J. Almunia tai pat atsako už euro zonos ir visos ES ekonominę priežiūrą, už
valstybių narių biudžeto politikos ir viešųjų finansų stebėjimą. Stabilumo ir
augimo paktas yra pagrindinė priemonė siekiant išlaikyti tvirtą ir nuoseklią
makroekonominę politiką.
Komisijos narys Deusto
(Bilbao) universitete baigė teisę ir ekonomiką. Tęsė studijas L’École Practique
des Hautes Études de Paris, baigė „Vyriausiųjų valstybės tarnybos pareigūnų“
programą Harvardo universiteto Kenedžio valstybės tarnybos fakultete.
J. Almunia yra kelių knygų ir daugelio straipsnių
autorius.
John Lipsky - Tarptautinio valiutos fondo direktoriaus pavaduotojas
John Lipsky - Tarptautinio valiutos fondo (TVF) direktoriaus pavaduotojas. Paprastai tariant - „antras žmogus“ TVF organizacijoje. Pakankamai dažnai girdimas ir cituojamas spaudoje.
J.Lipsky TVF direktoriaus pavaduotojo pareigas pradėjo eiti 2006 metų rugsėjo 1 dieną. Prieš tai jis ėjo „JPMorgan Investment Bank” viceprezidento pareigas. Dirbdamas „JP Morgan“ jis apibrėžė principines bankui gresiančias rizikas, atliko nepriklausomą tyrimą apie finansų rinkos struktūrą, tai pat aktyviai bendravo su pagrindiniais banko klientais.
Dar prieš tapdamas „JP Morgan“ komandos nariu, J.Lipsky dirbo vyriausiuoju ekonomistu „Chase Manhattan Bank's” ,tai pat vadovavo “Salomon Brothers, Inc” rinkos analitikų ir ekonomistų skyriui.
J.Lipsky yra Nacionalinio ekonomikos tyrimų instituto direktorių tarybos narys, tai pat atstovauja ne pelno siekiančioms organizacijoms.
J.Lipsky įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį Wesleyan universitete. Vėliau Stanfordo universitete apsigynė ekonomikos mokslų daktaro laipsnį.
Joseph Stiglitz – garsus pasaulyje ekonomistas, Nobelio premijos laureatas
Joseph Eugene Stiglitz (g. 1943 m. vasario 9 d., JAV) – visame pasaulyje garsus JAV ekonomistas, mokslinių knygų bei darbų autorius, Nobelio ekonomikos premijos laureatas (2001 m.). Tai pat yra pelnęs JAV prestižiniu laikomą John Bates Clark Medal apdovanojimą (1979 m.). J. Stiglitz yra vienas iš daugiausiai pasaulyje cituojamų ekonomistų.
J. Stiglitz daug kas žino kaip buvusį Pasaulio banko viceprezidentą bei vyriausiąjį ekonomistą. Šis garsus ekonomistas nesidrovi išreikšti savo pakankamai kritiško požiūrio į „laisvosios rinkos“ ekonomistus, tarptautines institucijas, tokias kaip Tarptautinis valiutų fondas ar net pats Pasaulio bankas. Šiuo metu ekonomistas užima profesoriaus pareigas Kolumbijos universitete.
Viena svarbiausių J. Stiglitz darbo krypčių yra nuodugni perėjimo iš socializmo į kapitalizmą analizė, vykusi daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Jis taip pat gilinasi į amerikietiškos svajonės koncepcijos realias galimybes bei kelia abejones jog greita ir radikali privatizacija yra geriausias būdas gerovei posocialistinėje šalyje sukurti.
Savo darbuose jis bando suprasti, kaip vyko privatizacijos procesas, kokios alternatyvios galimybės buvo svarstomos bei kokios valstybinės grupės bei socialinės institucijos jame dalyvavo. Jis taip pat nagrinėja nedarbo draudimo bei pensijinio draudimo sąveikas, mokesčių sistemos funkcionavimą posocialistinėse šalyse bei kitus susijusius dalykus.
Viena iš J. Stiglitz palčiai narinėtų temų – informacijos asimetrija. Tai ekonomikoje naudojamas terminas, kai viena sandorį sudaranti pusė žino daugiau negu kita. Įprastai pardavėjas žino daugiau apie produktą negu pirkėjas, bet kartais gali būti ir atvirkštinė situacija. Plėtodamas šią temą ekonomistas pelnė Nobelio premiją kartu su šios teorijos pradininkais Kenneth J. Arrow ir George Akerlof.
Taip pat plačiai žinomas ekonomisto vystytas efektyvių atlyginimų modelis (Shapiro-Stiglitz). Efektyvių atlyginimų modeliuose yra nagrinėjamas klausimas, kokios įtakos atlyginimams ir pasirinkimui dirbti turi tai, kad darbdavys neretai negali tiesiogiai ir nuolat tikrinti ar darbuotojas stengiasi dirbti.
Marc Faber – pasaulyje žinomas ir dažnai matomas finansų rinkų dalyvis
Marc Faber (g. 1946 vasario 28 d, Šveicarija) - finansų rinkų analitikas, investicinės bendrovės savininkas. Pasaulyje žinoma ir dažnai žiniasklaidoje pastebima asmenybė. M.Faber vizitinė kortelė - naujienlaiškis apie finansų pasaulį „Gloom Boom Doom”. M.Faber garsėja kaip kontraversiškas investuotojas, mėgstantis prieštarauti rinkai, kitaip tariant „eiti prieš rinką“.
Dar pradėdamas savo žygius finansų rinkoje M.Faber studijavo ekonomiką Ciuricho universitete, vėliau apsigynė Ekonomikos psichologijos daktaro laipsnį. Šiuo metu M.Faber gyvena Tailande.
Nuo 1970 metų M.Faber atstovavo „White Weld & Company“ bendrovei Niujorke, Ciuriche ir Honkonge. 1973 m. jis persikėlė į Honkongą, 1978 m. pradžioje pradėjo eiti vykdomojo direktoriaus pareigas „Drexel Burnham Lambert“ kompanijoje, kuri 1990 metais bankrutavo.
Kompanijos bankrotas paskatino M.Faber imtis savo asmeninio verslo. Jis atidarė investicijų konsultantų įmonę „Marc Faber Limited”. Šios kompanijos strategija, kaip ir paties M.Faber, taip pat prieštaravo didžiajai rinkos daugumai, buvo orientuota į didelę riziką ir pelną.
M.Faber vardas finansų rinkose buvo pradėtas linksniuoti po 1987 metais spalio mėnesį įvykusio nuosmukio akcijų rinkose. Dar prieš savaitę investicijų konsultantas visus savo klientus įspėjo trauktis iš akcijų rinkos.
Nemažai kas teigia, jog M.Faber gerai nuspėja rinkos kryptį, tačiau nurodo blogą laiką. Vienas pavyzdžių - jo patarimas investuotojams 1999 metais užimti ilgalaikes pozicijas žaliavų rinkose, įskaitant auksą. Nuo 1999 metų atlikdamas „short“ sandorius su akcijomis M.Faber prarado galybę pinigų. Akcijų rinkose nuosmukis prasidėjo, tačiau metais vėliau.
Nuo 2000-ųjų M.Faber prognozės pasidarė pakankamai tikslios. Jis išpranašavo naftos ir tauriųjų metalų kainų augimą, tai pat būsimą sparčią besivystančių šalių plėtrą. 2002 metų prognozės dėl silpnėsiančio JAV dolerio tai pat pasiteisino, pavyko numatyti keletą trumpalaikių korekcijų akcijų rinkose.
Pastaruoju metu M.Faber įnirtingai pasisako prieš JAV vyriausybės veiksmus, kuri sparčiai skolinasi. Investuotojas baiminasi šalį galinčios užklupti infliacijos.
Mark Mobius – vienas garsiausių pasaulyje investicinių fondų valdytojas.
Joseph Mark Mobius (g. 1936 m. rugpjūčio 17 d., JAV) – pasaulyje garsus investicinių fondų valdytojas, besivystančių rinkų žinovas. Jis yra laikomas vienu sėkmingiausiu ir labiausiai patyrusių fondų valdytojų visame pasaulyje. Šioje srityje M.Mobius dirba daugiau nei 40 metų.
M. Mobius įgijo aukštąjį išsilavinimą komunikacijų srityje, yra ekonomikos mokslų daktaras. Šis investuotojas geriausiai žinomas kaip Franklin Tempelton investicinių fondų valdytojas ir vienas kompanijos vadovų. Franklin Tempelton fondas vienas pirmųjų JAV investuotojams pasiūlė galimybes investuoti besivystančiose rinkose.
M. Mobius buvo atsakingas už pirmojo Franklin Tempelton filialo atidarymą Honkonge. Šiuo metu M. Mobius atsakingas už 13 atstovybių bei daugiau nei 30 investicinių fondų veiklą.
Dėl savo neeilinių žinių ir besivystančių rinkų perpratimo, M. Mobius buvo viena pagrindinių figūrų, padėjusių vakarų pasauliui žengti į naujas rinkas. M. Mobius dažnai kviečiamas į įvairiausias laidas. Jo interviu dažnai galima perkaityti ir pamatyti per Bloomberg, CNBC, MSNBC bei CNN informacinius kanalus.
Įvairūs įtakingi investicijų žurnalai M.Mobius yra nemažai kartų nominavę kaip vieną sėkmingiausių valdytojų, finansų pasaulio žinovų. Dėl savo autoriteto ir patirties investuojant besivystančiose rinkose, M.Mobius yra ten sugalvotos kelios humoristinės pravardės. Pavyzdžiui, „besivystančių rinkų dekanas“, „pasaulio keliauninkas“ ar „Volstryto Yul Brynner“ (Y. Brynner – žinomas aktorius). Garsaus rusų kilmės aktoriaus vardu M.Mobius pavadintas dėl savo panašios išvaizdos.
M. Mobius atvirą nuomonę apie finansų rinkas ir kapitalizmą galima išgirsti dokumentiniame filme “Let’s Make Money”.
Meredith Whitney – populiari ir
autoritetinga JAV finansų analitikė
Meredith Whitney (1969 m. lapkričio 20 d., JAV) – populiari ir žinoma JAV
finansų analitikė, kompanijos „Meredith Whitney Advisory Group” įkūrėja. Ši
analitikė specializuojasi bankų sektoriuje.
M. Whitney yra dažna pageidaujama viešnia CNBC, „Fox Business“, „Bloomberg
News“ televizijų programose apie verslą ir ekonomiką. Žinomas žurnalas „Forbes“
2007 metais ekspertę išrinko kaip vieną iš geriausias rekomendacijas teikusių
analitikių.
Ženklesnio pripažinimo ir populiarumo M. Whitney sulaukė po to, kai ji nuspėjo
būsimą kreditų krizę. Dar 2008 metų rugpjūtį ji itin blogai atsiliepė apie bankų
sistemą. Viename savo interviu M. Whitney teigė: „Toks jausmas, jog aš esu pačiame
epicentre didžiausios finansų krizės per visą istoriją“. Kaip žinia, už mėnesio
žlugo milžiniškas JAV bankas „Lehman Brothers“, kuris sukėlė visos JAV finansų
piramidės byrėjimą.
Nors M. Whitney labai gera fundamentinės analizės specialistė ir puiki
ataskaitų analitikė, tačiau jai į ekspertų elito gretas papulti trukdo
lytis. Visgi ji yra moteris, o ekspertų pasaulyje dominuoja vyrai. M. Whitney yra
laikoma nenupoliruotu deimantu ir dar turi nemažai ką įrodyti. Jos kritikai
mano, kad visuotinį pripažinimą jai atnešė bankų žlugimo atspėjimas, kuris buvo
jau beveik aiškus.
Nepaisant kritikų ir dar pakankamai neilgai spindinčių šlovės spindulių, M.
Whitney įtaka finansų rinkos dalyviams yra didelė ir kas dieną stiprėja.
Investuotojų bendruomenė atidžiai seka, įsiklauso ir laukia tolimesnių jos
prognozių ir įžvalgų.
Mervyn King – dabartinis Anglijos centrinio banko vadovas
Mervyn Allister King (g. 1948 m. kovo 30 d., D.Britanija ) – dabartinis Anglijos centrinio banko (angl. Bank of England- BOE) vadovas. Šias pareigas jis pradėjo eiti 2003 metų birželio 30 d. po to, kai centrinio banko vadovo postą paliko Edward George.
M.King ir jo komandos priimami sprendimai yra labai svarbūs visos D.Britanijos ekonomikai. Kadangi D.Britanija yra viena svarbiausių Europos ekonomikų, BOE sprendimai atsiliepia ir viso žemyno ekonominiams pokyčiams. Nors D.Britanija nepriklauso Europos Sąjungai ir turi savo atskirą valiutą (svaras sterlingas), tačiau svaras ir euras tarpusavyje yra glaudžiai susiję. M.King nuomonė, kaip ir visų kitų šalių centrinių bankų vadovų, yra labai įtakinga ir turi didelę galią finansų rinkose.
M.King studijavo Kembridžo ir Harvardo universitetuose. Po to, tame pačiame Kembridžo bei Birmingemo universitetuose dėstė ekonomiką, buvo vizituojantis profesorius Masačiusetso technologijos universitete, kur dalinosi vienu kabinetu su dabartiniu JAV Federalinio rezervų banko vadovu Ben Bernanke.
Anglijos banke M.King pradėjo dirbti 1991 metais, ėjo vyriausiojo ekonomisto pareigas. 1997 metais tapo valdybos nariu ir įgijo teisę balsuoti dėl bazinių palūkanų normų. Nuo to laiko M.King nepraleido nei vieno balsavimo posėdžio.
M.King pasižymi ryžtingu ir kiek karingu sprendimų priėmimo stiliumi. Jis visuomet linkęs balsuoti už griežtesnę monetarinę politiką nei jo kolegos. M.King net būdamas BOE vadovu pora sykių balsavo skirtingai nei dauguma valdybos narių. Tokia centrinio banko vadovo pozicija, palaikant balsuojančiųjų mažumą, yra pakankamai netipiška.
M.King yra pirmasis Anglijos centrinio banko vadovas sulaukęs karalienės Ezlizabeth II audiencijos. Jis taip pat turėjo drąsos sukritikuoti D.Britanijos vyriausybę, jog ši riboja centrinio banko veiksmus ir nesuteikia jam pakankamai galių įsijausti į vaidmenį.
Nouriel Roubini – vienas populiariausių ir žinomiausių nūdienos ekonomistų
Nouriel Roubini (g. 1959 m. kovo 29 d., Turkija) – vienas populiariausių ir žinomiausių dabartinės krizės laikmečio ekonomistų. Jis yra geidžiamas ekonomikos laidų, diskusijų krizės tema dalyvis, verslo bei ekonomikos konsultacijų kompanijos „RGE Monitor“ vadovas.
Šio ekonomisto populiarumas išaugo po to, kai jis nuspėjo kreditų rinkos krizę ir ekonomikos recesiją. Dar 2005 metais N. Roubini viešai išreiškė nuomonę, kad namų kainos JAV dėl spekuliacijų yra išpūstos ir nekilnojamojo turto sektoriaus smukimo banga greitai paskandins ekonomiką. Tuomet ekonomisto prognozės buvo prilyginamos Graikų mitologinės būtybės Kasandros kalboms. Šiuo metu jis laikomas išminčiumi.
2006 metų rugsėjį N. Roubini perspėjo Tarptautinį valiutų fondą (TVF), kad JAV nekilnojamojo turto rinka neišvengiamai žlugs, naftos kaina patirs šoką, bus labai didelis vartotojų pasitikėjimo kritimas ir galiausiai ateis ekonomikos recesija. Jis taip pat numatė, jog dėl trilijonų dolerių vertės blogų būsto paskolų sutriks globali finansų sistema. TVF ekonomistas P. Loungani pavadino N. Roubini pranašu.
Labai tikslios prognozės greitai padarė N. Roubini viena pagrindinių figūrų debatuose ekonomikos tema ne tik JAV, bet ir tarptautiniame lygmenyje. Taip pat jis dažnas susitikimų dalyvis su centrinių bankų bei valstybių finansų ministerijų atstovais Europoje ir Azijoje.
N. Roubini yra Stern verslo mokyklos bei Niujorko universiteto ekonomikos profesorius. Išsilavinimą ekonomistas įgijo Bocconi ir Harvardo universitetuose. Jis yra dirbęs TVF, Federaliniame rezervų banke, Pasaulio banke ir Izraelio centriniame banke. JAV prezidentaujant Bill Clinton, ekonomistas atstovavo administracijos ekonomikos patarėjų tarybai, vėliau dirbo Iždo departamente, kur buvo Timothy Geithner patarėju.
Olivier Blanchard – Tarptautinio valiutų fondo vyriausiasis ekonomistas
Olivier Blanchard (g. 1948 gruodžio 27 d., Prancūzija) – vyriausiasis Tarptautinio valiutų fondo (TVF) ekonomistas.
Šias pareigas jis pradėjo eiti 2008 metų rugsėjo mėnesį. Būtent tada pasaulinė finansinė krizė įgavo pagreitį. O.Blanchard iniciavo bei aktyviai dalyvavo priimant daugelį svarbiausių pasaulinės ekonomikos gelbėjimo planų.
Be darbo TVF, ekspertas taip pat yra Bostono ir Niujorko Federalinių rezervų bankų konsultantas. Ekonomistas turi apsigynęs daktaro laipsnį Masačiusetso Technologijų universitete. Ilgą laiką skaitė paskaitas Harvardo universiteto studentams.
Konektikuto universiteto tyrimo duomenimis, O.Blanchard šiuo metu yra vienas labiausiai cituojamų asmenų finansų pasaulyje.
O.Blanchard yra parašęs daug mokslinių tyrimų finansų ir ekonomikos srityse. Vieni garsiausių ekonomisto darbų yra spekuliacinių „burbulų“ bei monetarinės politikos temomis.
Ypatingą dėmesį O.Blanchard skiria posovietinių ekonomikų vystimuisi.
Paul Krugman – žinomas ekonomistas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas
Paul Robin Krugman (g. 1953 vasario 28 d., JAV) – garsus ekonomistas, ekonomikos mokslų profesorius, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, Prinstono universiteto bei Londono verslo mokyklos profesorius.
2008 metų gruodžio mėnesį P. Krugman buvo apdovanotas prestižine laikoma Nobelio ekonomikos premija, už darbą nagrinėjant tarptautinės prekybos ypatumus. Už nuopelnus ekonomistas taip pat yra gavęs John Bates Clark medalį iš Amerikos Ekonomikos Asociacijos. Šis apdovanojimas teikiamas kas dvejus metus geriausiems ekonomistams. Medalį gali gauti ne jaunesnis kaip 40 metų amžiaus ekspertas.
P. Krugman turi autoritetą ne tik JAV, bet ir svečiose šalyse. Leidinys „Asia Times“ ekonomistą prilygino „Politikos ir ekonomikos mokslo Mick Jagger“ (M. Jagger – visame pasaulyje garsus roko muzikos atlikėjas). Žurnalo „The Economist“ nuomone, P. Krugman yra vienas labiausiai žinomų savo kartos ekonomistų.
Plačioji visuomenė geriausiai ekonomistą žino kaip publikacijų autorių „The New York Times“ laikraštyje. Jis yra įvardinamas kaip vienas įtakingiausių straipsnių autorių visoje JAV. Ekonomistas yra 23 knygų autorius ar redaktorius. Jis yra išleidęs daugiau nei 200 straipsnių žurnaluose. Labiausiai autoriaus mėgstamos temos - tarptautinė prekyba ir finansai.
Paskutinė P. Krugman knyga vadinasi „The Return of Depression Economics and the Crisis of 2008”. Anksčiau išleistas darbas “ The Great Unraveling” buvo ypatingai populiarus ir tapo bestseleriu.
Peter Lynch – vienas iš
garsiausių ir sėkmingiausių pasaulyje investicinių fondų valdytojų.
Peter Lynch - (g. 1944 sausio 19 d., JAV) – žinomas ir gerbiamas investicinės
kompanijos “Fidelity Investments” fondų valdytojas, analitikas. Pastebėtina,
kad P. Lynch nėra kito garsaus finansų sektoriaus atstovo (Edmund C. Lynch, „Merrill
Lynch“ įkūrėjas) giminaitis.
Peter Lynch kompanijoje “Fidelity Investments” pradėjo dirbti 1966 metais.
Domėjimasis įvairiais ekonomikos sektoriais padėjo jam tapti kompanijos analitikų
skyriaus vadovu (nuo 1974 iki 1977 m.). 1977-aisiais P. Lynch buvo paskirtas “Magellan
fund” valdytoju. Tuo metu fondo turtas siekė 18 mln. dolerių. Iki 1990 metų
fondo valdomas turtas išaugo iki 14 mlrd. JAV dolerių, fondui priklausė apie 1
tūkst. įvairių kompanijų akcijų.
Per 13 metų (nuo 1977 iki 1990) “Magellan fund” vidutinė metinė grąža siekė
29.3%. Fondo valdytojas P. Lynch sudarė sėkmingas operacijas valiutų rinkoje,
taip pat jį lydėjo sėkmė akcijų rinkoje. Jis tuomet investavo į tokias kompanijas
kaip Fannie Mae, Ford, Philip Morris, MCI, Volvo, General Electric, General
Public Utilities, Student Loan Marketing, Kemper ir Lowes.
P. Lynch yra laikomas vienu iš geriausių individualių investavimo strategijų
kūrėju. Populiarus ir elementarus jo investavimo principas „Investuoti į tai
apie ką išmanai“. Ši idėja pabrėžia vietinės, pažįstamos rinkos svarbą. Taip
pat neprofesionaliems investuotojams siūloma investuoti ir domėtis ta sritimi
ar sektoriumi, apie kurį jie gerai išmano. Tuomet didelė tikimybė atrasti gerų,
nepakankamai įvertintų akcijų.
Pagal P. Lynch, individualus investuotojas netgi turi geresnes galimybes sėkmingiau
investuoti nei fondų valdytojas, kadangi paprasti piliečiai gali aptikti
tinkamas investicijas kasdieniniame gyvenime. Garsus valdytojas pabrėžė, kad
nemažai sėkmingų sandorių ir galimų investavimo sričių jis sugalvojo ne būdamas
darbe, o leisdamas laiką su šeima, vairuodamas automobilį ar apsipirkinėdamas
prekybos centre.
P. Lynch yra išleidęs tris knygas, kurių bendraautorius yra tai pat žinoma
persona finansų pasaulyje (John Rothchild). Kaip ir daugelis sėkmingų
investuotojų, P. Lynch aktyviai užsiima parama, save laiko filantropu. Anot jo,
parama irgi yra investicija, kadangi pinigai skiriami švietimui, jaunosios
kartos ugdymui.
Robert Zoellick – dabartinis Pasaulio banko prezidentas
Robert Bruce Zoellick (g. 1953 m. liepos 25 d,
JAV) – dabartinis Pasaulio banko prezidentas, šią vietą užimantis nuo 2007 m.
liepos 11 dienos. Jis yra vienuoliktasis prezidentas. Šiame poste jis pakeitė
iki tol vadovavusį Paul Wolfowitz. Kadenciją R. Zoellick oficialiai baigs 2012
metais.
Pasaulio bankas – Vašingtone (JAV) įsikūrusi
tarptautinių bankų grupė (World Bank Group), kurios tikslai buvo finansuoti po
Antrojo pasaulinio karo sugriautas ir nukentėjusias valstybes.
Pasaulio bankas apima kelias savarankiškas
organizacijas, turinčias juridinio asmens statusą: Tarptautinis Vystymo ir Plėtros
Bankas (International Bank for Reconstruction and Development – IBRD),
Tarptautinė vystymosi asociacija (International Development Association – IDA),
Tarptautinė Finansų Korporacija (International Finance Corporation – IFC), Daugiašalė
Investicijų Garantijų Agentūra (Multilateral Investment Guarantee Agency –
MIGA), Tarptautinis Investicijų Ginčų Sprendimo Centras (International Center
for Settlement of Investment Disputes – ICSID).
Prieš tampant Pasaulio banko vadovu R. Zoellick
teko dirbti Jungtinių Valstijų sekretorės (tuo metu Condoleezzos Rice) patarėju,
JAV prekybos atstovu, investicijų banko „Goldman Sachs“ vadovu.
R. Zoellick kilęs iš vokiečių šeimos, gimė
Napervilyje, Ilinojaus valstijoje. 1971 m. jis baigė Centrinę Napervilio aukštąją
mokyklą. Turi daktaro laipsnį.
Dabartinis Pasaulio banko vadovas yra laikomas įtakingu asmeniu JAV ir
Vokietijos tarpusavio santykiuose. Jis nepriekaištingai moka Vokiečių kalbą bei
turi gilias žinias apie savo tėvų gimtąją šalį.
Rupert Murdoch – vienas įtakingiausių pasaulyje žiniasklaidos magnatų
Rupert Murdoch (g. 1931 m. kovo 11 d., Australija) yra antrojo pasaulyje pagal dydį 30 mlrd. JAV dolerių vertės žiniasklaidos konglomerato „News Corporation“ įkūrėjas bei vadovas.
Korporacijai priklauso stambiausi pasaulinės žiniasklaidos vienetai, tokie kaip leidykla „New York Post“, leidiniai „The Wall Street Journal“, „Marketwatch“, „The Sun“. R.Murdoch valdo BSkyB palydovą, kuris naudojamas žiniasklaidos tikslams. Jo žinioje yra ir žinoma kino kompanija “20th century FOX” bei tokio paties pavadinimo televizijos kanalas.
R.Murdoch vertinamas kontraversiškai. Vieni jį giria už sugebėjimą išplėsti žiniasklaidos kompaniją ir ypatingus verslo pasiekimus. Kiti kaltina už pastangas monopolizuoti žiniasklaidą, jos neskaidrumą ir daromą įtaką visam pasauliui.
Nesvarbu kaip būtų vertinamas pats R.Murdoch, tačiau jo sukurta žiniasklaidos imperija turi didžiulę įtaką. Žiniasklaida, komunikacija ir viešieji ryšiai yra sudedamosios finansų rinkos dalys.
„The Wall Street Journal“ išspausdinta žiniasklaidos „antis“ galėtų sukelti nemažą sąmyšį finansų rinkoje. Kas galėtų R.Murdoch sutrukdyti tai padaryti?
Timothy Geithner – dabartinis JAV iždo sekretorius
Timothy Franz Geithner (g. 1961 m. rugpjūčio 18 d., JAV) – dabartinis galingiausios pasaulio ekonomikos Iždo sekretorius. Jis iš esmės yra tiesiogiai atsakingas už JAV ekonomikos funkcionavimą.
Šiuo metu T. Geithner tenka susidurti su išties dideliais iššūkiais. Globali ekonomika patiria recesiją ir visų žvilgsniai krypsta į JAV. Nuo to, kaip greitai šiai valstybei pavyks išbristi iš recesijos liūno, priklausys ir pasaulinis ekonomikos atsigavimas. Jam tenka spręsti ir tvirtinti gelbėjimo planus, dalinti vyriausybės paramą, planuoti mokestines reformas.
Rinkos dalyviai seka Iždo sekretoriato veiksmus bei jos vadovo komentarus apie ekonomikos padėtį, numatomus veiksmus.
Prieš tapdamas JAV prezidento Barack Obama komandos nariu ir Iždo sekretoriumi, T.Geithner vadovavo Niujorko Federaliniam rezervų banko padaliniui.
Valdininko karjerą T.Geithner pradėjo 1988 metais, kuomet pradėjo dirbti JAV iždo departamente, Tarptautinių santykių skyriuje. Tuomet jis išvyko dirbti JAV ambasados atašė Tokijuje. 1995-1998 metais ėjo tarptautinės monetarinės ir fiskalinės politikos sekretoriaus patarėjo pareigas, buvo vyriausias patarėjas tarptautinių santykių klausimuose.
2002 metais T.Geithner paliko Iždo sekretoriatą ir prisijungė prie Tarptautinių santykių tarybos. Čia jam buvo patikėtos Tarptautinės ekonomikos departamento vadovo pareigos. 2003 metų spalio mėnesį dabartinis JAV Iždo sekretorius tapo Niujorko Federalinio rezervų banko prezidentu. Jo atlyginimas 2007 metais siekė 398 tūkst. JAV dolerių. 2007 metų lapkritį T.Geithner atmetė pasiūlymą tapti vieno didžiausių pasaulyje komercinių bankų “Citigroup” vadovu.
T.Geithner, kaip ir jo pirmtako Henry Paulson įsitikinimu, JAV iždo sekretoriatui reikia suteikti papildomų įgaliojimų, jog jis galėtų veiksmingiau kovoti su finansine krize.
H.Paulson apibūdino T.Geithner kaip nepaprastai talentingą jauną žmogų, kuris supranta rinkos ir vyriausybės mechanizmų sąveiką.
Warren Buffett – vienas žinomiausių ir sėkmingiausių investuotojų pasaulyje.
Warren Edward Buffett (g. 1930 m. rugpjūčio 30 d., JAV) - investuotojas, verslininkas, filantropas, žinomos investicinės kompanijos „Berkshire Hathaway“ valdybos pirmininkas, vienas turtingiausių žmonių pasaulyje.
1999 metais W.Buffett buvo išrinktas geriausiu 20 amžiaus kapitalo valdytoju, 2007 metais žurnalas „Times“ įtraukė W.Buffett į įtakingiausių žmonių pasaulyje 100-tuko sąrašus.
Žurnalo “Forbes” duomenimis, W.Buffett 2008 metais turtas buvo vertas 62 mlrd. JAV dolerių ir jis savo turtais pralenkė iki tol pirmoje vietoje karaliavusį “Microsoft” įkūrėją Bill Gates. Be abejo, didžiulis nuosmukis akcijų rinkose smarkiai aptirpdė ir garsiojo investuotojo turtus, tačiau tai nesumenkino jo autoriteto.
W.Buffett turi didelę įtaką finansų pasaulyje, išskirtinai akcijų rinkai. Bet kokie šio investuotojo komentarai ar veiksmai yra sekami pro padidinamąjį stiklą. Užtenka jam pakomentuoti kokios nors bendrovės būklę ar ateities perspektyvas ir pasakyti žodžiai jau kitą dieną gali atsispindėti tos kompanijos akcijų kainoje. Dar karščiau investuotojai reaguoja į jo valdomo įmonių konglomerato „Berkshire Hathaway“ atliekamus įsigijimus.
2002 metais W.Buffett pirmąsyk rimtai žengė į tarptautinę valiutų rinką. Jis sudarė 11 mlrd. dolerių vertės išankstinių sandorių, kuriais JAV dolerius iškeitė į užsienio valiutą. 2006 metais šių kontraktų pelnas siekė 2 mlrd. JAV dolerių. Tačiau jau 2005 metais jis ženkliai sumažino kapitalo dalį laikomą valiutų rinkose, kuomet pasikeitusios palūkanų normos padidino valiutos kontraktų laikymo kaštus.
Investuotojas buvo kiek skeptiškai nusiteikęs prieš JAV dolerį ir yra minėjęs, jog nuolatos žvalgosi kompanijų, kurios pagrindinę dalį pajamų dalį gauna užsienio rinkose.
Garsus investuotojo nuomonė apie auksą metraštininkams įstrigo dar 1998 metais pasakyta Harvardo universitete: „.Jis iškasamas Afrikoje ar dar kažkur kitur, tuomet mes jį lydome, apdirbame, iškasame kitą duobę, paslepiame ir mokame žmonėms, kad jie jį saugotų. Jis neduoda naudos“.
Anot jo, akcijos yra viena geriausių apsaugų nuo infliacijos, nes jos perkamos ir parduodamos tą laikotarpį atitinkančiomis kainomis.
W.Buffett nuomone, didėjantis JAV prekybos deficitas sąlygos dolerio ir kitų JAV aktyvų nuvertėjimą. Jo įsitikinimu, doleris ilguoju laikotarpiu turėtų prarasti vertę, kadangi vis didesnė JAV aktyvų dalis atsidurs užsieniečių rankose. 2005 metų kovo mėnesį laiške akcininkams W.Buffett pateikė savo skaičiavimus, kad dešimties metų bėgyje užsieniečiai valdys 11 trilijonų dolerių vertės JAV aktyvų ir turto.
„Amerikiečiai turėtų širsti vien nuo tos minties, kad jie nuolatos moka duoklę savo kreditoriams ir savininkams užsienyje. Šalies, kuri deklaruoja „privačios nuosavybės“ svarbą, gyventojai neliks patenkinti, kadangi viskas yra atvirkščiai – šiuo metu viskas yra tiesiog nuomojama“, - rašė W. Buffett.
Dėl savo neeilinių sugebėjimų, atsidavimo savo investavimo strategijai ir filosofijai, racionalaus lėšų valdymo ir taupumo, W.Buffett dar kitaip yra vadinamas „Omahos pranašu“. Šis investuotojas pasaulyje dar žinomas kaip vienas dosniausių filantropų. 85 proc. savo sukaupto milijardinio kapitalo jis paaukojo Bill ir Melinda Gates įkurtam paramos fondui „Gates Foundation“.
William H. Gross – didžiausio pasaulyje obligacijų
fondo įkūrėjas bei valdytojas
William H. Gross (g.
1944, JAV ) – žinomas finansininkas
ir investicijų valdytojas, kompanijos „Pacific Investment Management
Company“ (PIMCO) įkūrėjas. Ši kompanija valdo didžiausią pasaulyje obligacijų
fondą, kurio vertė siekia apie 800 mlrd. dolerių.
W. Gross yra
klijuojama „obligacijų karaliaus“ etiketė. Fiksuoto pajamingumo vertybinių
popierių rinkoje jis jau dirba daugiau nei 38 metus. Šio finansų valdytojo
komentarus dažnai galima išvysti leidiniuose apie finansus, jis tai pat yra
populiarios knygos "Everything You’ve Heard About Investing is Wrong"
(liet. „Viskas ką esi girdėjęs apie investavimą yra klaidinga“) autorius.
Pasaulinė obligacijų
reitingų agentūra „Morningstar“ W. Gross 1998, 2000 ir 2007 metai išrinko
geriausiu fiksuoto pajamingumo aktyvų valdytoju. Jis pirmasis pelnė šią
nominaciją daugiau nei vieną kartą. Geriausiu valdytoju jis yra pripažintas ir
kitų su investavimu susijusių asociacijų bei leidinių.
2008 metų rugsėjo mėn.
W. Gross fondai valdė didelius liūdnai pagarsėjusių JAV kompanijų Fannie Mae
ir Freddie Mac obligacijų kiekius,
tačiau jos jam atnešė didžiulį pelną. Vyriausybei ištiesus pagalbos ranką ir
perėmus šias kompanijas, PIMCO fondai uždirbo apie 1.7 mlrd. JAV dolerių.
„Obligacijų
karaliaus“ nuomone, ilgalaikės investicijos apsaugo nuo emocijų ir godumo. Žvelgiant
į ilgalaikę perspektyvą mažai kreipiamas dėmesys į rinkos nelogiškus rinkos žingsnius,
pasireiškiančius tam tikrais periodais. Per iracionalios rinkos laikmetį dažnai
priimami neteisingi ir skuboti sprendimai. Anot jo, prieš investuojant
svarbiausia išnagrinėti kur ir kaip bus paskirstytos lėšos, jas diversifikuoti,
įvertinti riziką ir investavimo kaštus.
„Forbes“ žurnalo 2007 metais sudaryto
turtingiausių amerikiečių sąraše W. Gross užėmė 380 vietą, o turtingiausių
pasaulio žmonių tope jam atiteko 897-oji vieta. PIMCO įkūrėjo asmeninis turtas
buvo vertinamas apie 1.3 mlrd. JAV dolerių.
Zhou Xiaochuan - (g.
1948 m. sausio 29 d., Kinija) – ekonomistas, bankininkas, reformistas,
biurokratas ir svarbiausia - Kinijos liaudies banko (Kinijos centrinio banko)
vadovas. Z. Xiaochuan atsakingas už Kinijos
monetarinės politikos įgyvendinimą ir vykdymą. Šio asmens pareigos ir veiksmai
kuo toliau, tuo labiau įgauną vis didesnę svarbą ne tik kapitalistine valstybe
palengva virstančioje Kinijoje, tačiau ir visame pasaulyje.
Pastaruoju metu Kinija sulaukia ypatingo viso pasaulio dėmesio, kadangi
tampa vieną pagrindinių globalios ekonomikos sukimosi ašių. Kiekvienas šios
šalies žingsnis yra sekamas per padidinamąjį stiklą. Kinijos centrinis bankas
valdo didžiulius užsienio valiutos bei aukso rezervus, jai priklauso ir didelė
dalis JAV skolos vertybinių popierių. Bet kokie komentarai apie rezervų
diversifikavimą ar papildymą sukelia stiprią rinkos reakciją. Be to,
įsiviešpataujant Kinijai, vis didesnis dėmesys skirimas ir nacionaliniai
valiutai – juaniui.
Z. Xiaochuan vadovauja Kinijos liaudies bankui nuo 2002 metų gruodžio
mėnesio. Prieš tai jis dirbo su prekybos ir finansų sektoriais susijusiose
pareigose. Vadovavo „Administration
of Foreign Exchange”, ėjo „China Construction Bank” vadovo
pareigas, taip pat direktoriavo “China Securities Regulatory Commission”. Z.Xiaochuanyra siejamas su Zhu Rongji
ir Shanghai politiniais klanais.
Zhou Xiaochuan prisideda prie to, kad Kinija vis labiau pasitiki ir
vadovaujasi savo vidaus finansų valdymo filosofija. Z.Xiaochuan viešai nevengė
kritikuoti vakarų šalių lyderių dėl jų bankų sektoriaus savivalės ir kontrolės
praradimo.