Specialiojo finansinių sandorių mokesčio įvedimas Europos Sąjungoje (ES) neišprovokuos masinio finansų įmonių persikėlimo iš ES į kitas jurisdikcijas, mano už mokesčius atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Algirdas Šemeta.

Pernai rugsėjį Komisija pasiūlė nuo 2014 metų visiems sandoriams su akcijomis ir obligacijomis taikyti 0,1 proc. mokestį, o sandoriams su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – 0,01 proc. mokestį. Kovo mėnesį, kaip numatoma, šį pasiūlymą svarstys ES finansų ministrai.

Komisijos prognozėmis, metinės įplaukos iš šio mokesčio gali siekti iki 57 mlrd. eurų.

Mokestis skatins Europos ekonomikos ir užimtumo augimą, o galimas neigiamas poveikis nebus pernelyg didelis, rašoma Komisijos nario straipsnyje švedų leidinyje „Svenska Dagbladet“.

Kad išvengtų masinio finansinių sandorių dalyvių pasitraukimo, Komisija siūlo taikyti itin nedidelį mokesčio tarifą, plačią apmokestinimo bazę ir šalies buveinės principą.

„Jeigu finansų rinkos žaidėjai nori visiškai išvengti finansinių sandorių mokesčio, jiems teks visiškai atsisakyti savo Europos klientų, o tai, atsižvelgiant į tokį nedidelį mokesčio dydį, yra mažai tikėtina“, - mano A. Šemeta.

Prieš mokestį atvirai pasisako Švedija ir Didžioji Britanija.

Pirmadienį prieš šį mokestį taip pat pasisakė Nyderlandų centrinis bankas. Banko ekspertų skaičiavimais, šalies bankų, pensijų fondų ir draudikų išlaidos šiam mokesčiui gali sudaryti apie 4 mlrd. eurų, o tai, jų nuomone, pakirs šalies ekonomikos plėtrą.

Maždaug pusė šios sumos tektų Nyderlandų bankams, pensijų fondai prarastų 1,7 mlrd. eurų, o draudikams tektų sumokėti 300 tūkst. eurų.

Šaltinis: BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.