Pagirtinos pastangos, tačiau jokios naudos. Taip verslininkai vertina Vyriausybės sprendimą leisti laikyti kitose ES valstybėse didesnį degalų rezervą.

Trečiadienį Vyriausybė padidino užsienyje leidžiamų laikyti naftos produktų atsargų ribą nuo 10 iki 30 proc., rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas suskubo paskelbti, kad dėl to ateityje degalų kaina galėtų sumažėti iki 7 centų už litrą. Tokie skaičiavimai kelia nuostabą Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentui Lukui Vosyliui.

Anot jo, laikyti degalų atsargas kainuoja 2–3 centus už litrą. Tad nelabai aišku, iš kur bus sutaupyti 7 centai vien tik padidinus užsienyje leidžiamų laikyti atsargų dalį.

Degalų atsargas privalo kaupti jų importuotojai ir gamintojai. Lietuvoje laikyti atsargas kainuoja brangiau nei kitose valstybėse. Mūsų šalyje trūksta didelių talpyklų, todėl ir laikosi aukštos saugojimo kainos.

Tačiau kodėl Vyriausybė leido užsienyje laikyti tik 30 procentų atsargų, o ne 75 proc., kaip yra Latvijoje? Pasak A.Sekmoko, tai kompromisinis variantas.

„30 proc. riba nedaro įtakos kainai”, – teigė degalinių tinklo „Statoil Lietuva” Pardavimų ir tiekimo departamento direktorius Giedrius Bandzevičius.

Pasak jo, jeigu kas nors ir pasinaudos šia lengvata, benzinas dėl to atpigs vienu centu. „Statoil Lietuva” nelaiko degalų atsargų užsienyje.

Degalinių tinklo „Lukoil Baltija” generalinis direktorius Ivanas Paleičikas taip pat mano, kad galimybė saugoti tik 30 proc. degalų užsienyje neturi jokios prasmės.

„Europos Sąjungoje veikia laisvoji rinka. Bet ne Lietuvoje. Valdžia turėtų leisti saugoti rezervą bet kur ir bet kiek. Lietuvoje degalų saugojimas yra brangiausias Baltijos šalyse. Net brangiau nei Suomijoje, kur saugo estai. Roterdame kaina mažesnė 2–3 kartus”, – teigė I.Paleičikas.

„Lukoil Baltija” nelaiko atsargų užsienyje dėl per mažo leistino kiekio.

Šaltinis: Lietuvos rytas