Lietuviai, išvarginti krizės ir finansinių nepriteklių, dabar dar dažniau žvalgosi į užsienį. Manoma, jog šiemet bus užfiksuota didžiausia emigracijos banga nuo 1990-ųjų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Pernai 22 tūkst. emigrantų deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos, o tai gerokai daugiau nei 2008 metais. Daugiau kaip pusė jų, apsisprendusiųjų nekurti ateities tėvynėje, ketino gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje.

Panašios tendencijos išliko ir šįmet. Oficiali emigracija, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jau padidėjo 15 procentų. Tačiau niekas nenuginčys, kad bene antra tiek lietuvių išvyksta į Angliją bei kitas Vakarų šalis oficialiai nedeklaravę savo išvykimo.

Didžiosios Britanijos paskelbta oficiali imigracijos statistika rodo, kad iš Rytų Europos atvykusių imigrantų skaičius šioje šalyje sumažėjo trečdaliu. Bet šį sumažėjimą lėmė tik viena didžiausia imigrantų iš Rytų Europos grupė - lenkai, grįžtantys į krizės išvengusią tėvynę. Didžiojoje Britanijoje atvykėlių iš Lenkijos sumažėjo beveik perpus.

Tuo tarpu lietuvių, kaip ir latvių, atvyksta vis daugiau, kasmet registruojamas vis didesnis šių tautų imigrantų skaičius.

Svečioje šalyje reikia daug ir sunkiai dirbti, tyko įvairios sukčių pinklės, o atsiremti, bėdai ištikus, dažnai nėra į ką, jeigu neturi čia draugų. Labai svarbu mokėti šalies, kurioje rengiesi gyventi kalbą, ir turėti joje artimų žmonių.

Per valandą Londone darbuotojai mažiausiai uždirba 5,8 DB svarų sterlingų. Atskaičiavus mokesčius, darbuotojui lieka apie 4 svarus. Tai yra labai nedideli pinigai, bet išgyventi Anglijos didmiestyje jų užtenka.

Šioje šalyje brangiausiai kainuoja būsto nuoma ir viešojo transporto paslaugos. Bet lietuviai yra įpratę pirkti nuolatinius bilietus bei gyventi ne erdviuose butuose, o mažuose kambarėliuose, kartu su kitais tėvynainiais.

Šaltinis: Lietuvos žinios