Martynas Gedvila

Vakar iš Vilniaus į Kauno M. Žilinsko Dailės galeriją persikėlė pirmą kartą po Lietuvą keliaujantis kino festivalis „Budos kine“, žiūrovams siūlantis unikalią galimybę susipažinti su budizmu. „Tibeto kultūros namų“ organizuojamas festivalis, viešėsiantis Kaune iki kovo 3 d., savo programoje pristato 9 filmus, iš kurių 6 pirmą kartą rodomi Lietuvoje. Festivalį Kaune atidarė dokumentinis filmas „Senovės Tibeto beieškant“, pasakojantis vokiečių režisieriaus Thomas Shmidt įspūdžius iš tris mėnesius trukusios viešnagės Tibete.

Jau 15 metų budizmą praktikuojantis Thomas Schmidt  pats dalyvavo filmo peržiūroje ir po jos mielai atsakė į žiūrovų klausimus. „Senovės Tibeto beieškant“ nėra tiesmukas, viską apie budizmą atskleidžiantis edukacinio pobūdžio filmas. Tai smalsus, vakariečių alkį naujovėms sužadinantis žvilgsnis į nepaprastą, nepažįstamą pasaulį, kuris sugundys susidomėti ir susižinoti daugiau. Basų, ilgus metus atsiskyrėliškai kalnų olose gyvenančių „Deimantinio kelio“ vienuolių patirtis, su reinkarnacija susiję papročiai pakerės ne vieną. Viename filmo kadre pusę minutės stebime į mus žvelgiantį jogą – jo skvarbus, mįslingas žvilgsnis, regis, slepia gilią išmintį ir meditacijos paslaptis.

Žiūrovams parodomos kelios ypatingos meditacijų rūšys. Viena iš jų, pademonstruojanti vienuolių kūnų atsparumą lediniam vandeniui, atima žadą. Taip pat stebime mirusio jogo kremaciją. Šio proceso metu jogo akys, liežuvis ir širdis susiliejo į vieną gumulą, kurį pavyko išsaugoti. Manoma, kad tai reiškia, jog kūnas, kalba ir protas išliko šioje relikvijoje, taip tęsiant visų būtybių palaiminimą ir apšvietimą. Taip įvyksta tik aukščiausių, daugiausia pasiekusių jogų kremacijų metu. Taip pat parodomas vienuolių piligrimų keliavimas ištisas mylias nusilenkiant ir paliečiant žemę sulig kiekvienu žingsniu – tai vadinama prostracija (prostration). Ja siekiama išreikšti pagalbą vadinamajam „Trejopam deimantui“, kuris sudarytas iš Budos, jo mokymų ir dvasinės bendruomenės. Pamatome, kad nuovargio ar nuobodulio prostracijos metu nejaučia net penkių metų vaikas, pasiryžęs keliauti kartu su piligrimais.

Kaip ir visur kitur, Tibete taip pat yra melo, pinigų ir korupcijos užvaldytų žmonių. Filme pamatome vadinamąjį „pinigų lamą“, taip pat užsimenama apie du jogus, teigiančius esant to paties jogo reinkarnacijomis. Taip tarsi primenama, jog šie žmonės nėra išskirtinai šventuoliai, jie panašūs į mus. Koks bebūtų akinantis budistų pasaulis, derėtų nepamesti galvos ir stengtis atskirti grūdus nuo pelų, pasisemti tik sau naudingos išminties.

Kaip pabrėžia Schmidt, budizmo tikslas nėra išmokti kažkokių įmantrių triukų – tai sielos gydymas, dvasiškumo ugdymas. Daug tibetiečių nežino, kas yra doleriai, jiems svetimas mūsų materializmas, panašiai kaip mums nepažįstamas jų dvasiškumas. Budizmas, anot Schmidt, yra taikus tikėjimas. Dėl jo niekada nekilo jokie karai, nebuvo įvykdyta jokių terorizmo aktų, čia nepraktikuojama prievarta. Niekas neverčiamas tapti budistu. Budizmo filosofijos atvirumas Vakarų pasauliui galėtų tapti savotišku gelbėjimosi ratu, kadangi šis tikėjimas laikomas nykstančiu.

Filmas „Senovės Tibeto beieškant“ Kaune bus rodomas ir antrą kartą – vasario 27 d., 20 val. Vėliau jis bus demonstruojamas festivalio žiūrovams Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje.

Šaltinis: