Asta Andrikonytė

Po virtinės modernių klasikos interpretacijų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) išvysti tradicinį populiarios operos pastatymą - netikėta. Tačiau Wolfgango Amadeaus Mozarto „Figaro vedybų" žemiškų personažų žemiškiems santykiams statytojai suteikė filosofinę potekstę, o tikrovišką scenovaizdį apgaubė subtiliu paslapties šydu. Tuo praėjusį savaitgalį stebino premjeriniai operos pagal Pierre´o Augustino Carono de Beaumarchais pjesę spektakliai LNOBT.

Neatsitiktinai dainininkus ovacijomis palydėjusi publika ypač karštai sveikino „Figaro vedybų" statytojus ispanus: režisieriaus Emilio Sagi idėjas į Vilniaus sceną perkėlusį Javierą Ulacią, scenografą Danielį Bianco, šviesų dailininką Eduardo Bravo. Skoningus kostiumus spektakliui sukūrė argentinietė Renata Schussheim, choreografiją ir stilingą bolero - ispanė Nuria Castejon.

Scena - įsimylėjėlių rojus

Vaidinimas prasideda vos įžengus į salę - žvilgsnį prikausčius prašmatniai auksu siuvinėtai uždangai. Mat staiga ji virsta permatomu šydu, už kurio netrukus sukunkuliuoja meilės vilionių, pažadų ir nerimo kupinas pasaulis.

Scena atveria tikrą įsimylėjėlių rojų. Prieš akis - griežtos klasicistinės rūmo linijos ir vienas kitas stilingas baldas. Tolėliau - grakštūs arkų ažūrai, už jų - jaukūs sodeliai su apelsinmedžiais, fontanėlis, tvorelės, dangaus mėlynė.

Visą spektaklį akį glosto linijų ritmai, šiltų spalvų deriniai, o pabaigoje pamankštinama ir uoslė: po salę pasklinda Sevilijos sodų aromatas. Tauri elegancija - taip galima apibūdinti šio spektaklio stilių.

Identiškais „Figaro vedybų" vaizdais pernai gėrėjosi Madrido ir Gran Kanarijos publika, o balandį tą patį spektaklį išvys Bilbao žiūrovai. Mat LNOBT šios operos ėmėsi kartu su partneriais Ispanijos teatrais.

Ispanas išmokė šypsotis

Dėl artistų sudėties lietuviškoji versija yra unikali: visus vienuolika vaidmenų Vilniuje parengė Lietuvos solistai, spektakliuose dainuoja Česlovo Radžiūno vadovaujamas LNOBT choras. Tik Grafą Almavivą pirmuose premjeriniuose spektakliuose dainavo svečias iš Austrijos - 36 metų baritonas Klemensas Sanderis (vasario 9 ir 10 d. jį pakeis lietuvis).

J.Ulacia prisipažino turėjęs išmokyti lietuvius šypsotis. O visa kita padarė sunkus darbas: visiems solistams pavyko įlieti savo spalvų į įtampos ir žaismės kupiną „Figaro vedybų" šurmulį.

Akibrokštas nesumaišė kortų

Ši opera anaiptol nėra vien komiškų situacijų vėrinys. Tai išmintinga istorija apie meilę, išdavystę ir atleidimą. To spektaklyje neleidžia pamiršti puiki Sigutės Stonytės Grafienė, sutaurinanti savo kančia ir ilgesiu visą smagių personažų galeriją. Gražaus balso ir stoto K.Sanderis išsiskyrė iš kitų ir temperamentu, tinkamu nenustygstančiam Grafui.

Kostas Smoriginas santūriai, bet nepriekaištingai įkūnijo Figarą, o Asmik Grigorian tiek balsu, tiek manieromis mielai ir ištikimai Grafienės kambarinei Siuzanai suteikė kiek stačiokiškų bruožų, įliejo laisvos improvizacijos. Figarui ir Siuzanai stryktelėjus į lovą, ji įlūžo, nors to nebuvo scenarijuje. Persirengę meistrai čia pat, scenoje, baldą sutaisė.

Trunka tris valandas

Onai Kolobovaitei taip prilipo žvitraus Kerubino vaidmuo, kad ispanams parūpo vežtis lietuvaitę į Ispaniją - mat ten jiems tokiam valiūkiškam vaidmeniui nepavyko rasti tokios tinkamos atlikėjos. Įsimenamus personažus premjeroje sukūrė ir Rafailas Karpis, Laima Jonutytė, Vladas Bagdonas, Arvydas Markauskas, Jurgita Lopetaitė.

Kūrinio muzikinis vadovas Martynas Staškus džiaugėsi, kad LNOBT scenoje atsirado opera be jokių novatoriškų eksperimentų - beveik tokia, kaip ir W.A.Mozarto laikais. Maestro ir „Figaro vedybų" orkestrą pritaikė prie tų laikų standartų - sumažino iki kamerinės sudėties.

Vilniaus scenoje opera pastatyta nesutrumpinta - su visais rečitatyvais ir arijomis. Ji trunka daugiau nei tris valandas.

* * *

Solistams opera - kietas riešutėlis

Živilė Ramoškaitė, muzikologė

„W.A.Mozarto operos verčia solistus susimąstyti apie balso discipliną, garso formavimo ir muzikos stiliaus sąveiką. „Figaro vedybose" mane labai nudžiugino K.Smorigino vokalinė meistrystė ir natūrali vaidyba. Jo Figaras buvo stilistiškai nepriekaištingas, vientisas. Solistas puikiai valdė savo balsą, aiškiai tarė tekstą, suteikė dainavimui daug spalvų. Tai priminė Figarą, kokius galime išgirsti geriausiuose operos įrašuose. Grafienės personažą meistriškai sukūrė S.Stonytė, papildydama savo gerai apmąstytų, išjaustų vaidmenų galeriją. Antroje premjeroje kiek kitokia, bet taip pat įtaigi Grafienė buvo Sandra Janušaitė. Už stilingumą ir žaismę verta pagyrimo ir antroje premjeroje Siuzaną dainavusi Joana Gedmintaitė. Puikiai į lietuvių ansamblį įsiliejo austras K.Sanderis. Artistas nerodė išskirtinių balso galių, bet dainavo labai tiksliai ir stilingai. LNOBT pirmą kartą pristatė „Figaro vedybas" nesutrumpintas - tai proga geriau suvokti šį daugiasluoksnį, žavų veikalą."

Šaltinis: