Gyvenime visi visuomet nori būti geriausi. Nors kartais žmonės gal patys to ir nepripažįsta, tačiau noras būti pirmam ir geriausiam yra toks pats natūralus kaip ir troškimai. Nuo pat pirmų dienų darželyje ar mokykloje mes norime būti geriausi - nupiešti gražiausią piešinį, gauti aukščiausią pažymį.

Investuodami į akcijas ar prekiaudami valiutų rinkoje mes taip pat siekiame būti geriausiais. Tačiau siekti būti geriausiu ir dėtis esant geriausiu yra labai skirtingi dalykai. Siekdami būti profesionalais investuotojai gilina žinias, bando perprasti rinkos peripetijas. Tuo tarpu asmenys sudarę keletą sėkmingų sandorių ir vadinantys save rinkos asais greitai nustoja tobulėti, kenkia ne tik patys sau, bet ir aplinkiniams.

Per anksti patikėjus esant rinkos žinovu atsiranda pernelyg didelis pasitikėjimo jausmas, todėl iškyla didelė rizika priimti neracionalius sprendimus. Dar blogiau, kuomet save rinkos žinovais pripažinę žmonės pradeda mokyti kitus, dalinti patarimus. Tokie „pamokslautojai“ gyvena nerealaus optimizmo bei melo pasaulyje.

Žmonės yra linkę save įvertinti. Bandymas save įvertinti iš dalies yra melavimas sau, ypač kai tas įvertinimas reikalauja iš mūsų palyginti savo galimybes su „vidutinio žmogaus“ galimybėmis. Kiekvieno mūsų viduje slypi stropus artistas, kuris visuomet mums pataikauja ir ragina jaustis kuo geriau. Kuo mažiau esate patyrę ir įgudę kokioje nors srityje (pvz. prekyboje), tuo karčiau jūsų vidinis pataikautojas įtikinėja, kad esate nuostabūs tos srities specialistai.

Tai yra gerai iki tam tikros ribos. Meluodami sau, mes palaikome savivertę tam tikrame lygyje. Nė vienas iš mūsų nėra tobulas, o kasdienybė nuolat prikiša mums menką mūsų kompetenciją ir neišprusimą. Jei neignoruotumėme didžiosios dalies šios neigiamos informacijos ir nekurtume to, ką psichologai vadina „pozityviomis iliuzijomis“, tai mūsų savivertė butų visai sutrypta.

Pataikauti sau yra vienas dalykas, bet visai kas kita yra akiplėšiškas melas. Žiupsnelis pasitikėjimo savimi padrąsina jus imtis protingos rizikos ir pasaugo, kad neįmerktumėte savo pinigų į vieną konkrečią kompaniją. Bet jei tariatės esą Warren Buffett, tai melas sau patiems yra baisus. Jūs niekada nesugebėsite investuoti taip, kad tai būtų potencialiai naudinga, jei manysite, kad turite savyje daugiau potencialių gebėjimų, nei yra iš tikrųjų.

Deja, nemažai žmonių mieliau klausosi vidinio apgaviko meilikavimų, nei sąžiningai įvertina savo finansinius sugebėjimus. Galų gale tas vidinis meilikautojas juk niekada nesako blogo. Tai gali būti labai gera pamoka. Kai naršote po finansinius interneto puslapius ar skaitote laikraščius sužinote, kad investavimas yra lyg kova, tikras karas dėl išlikimo priešiškame pasaulyje. Vis dėl to tai kova ne su „jais“. Tai visų pirma jūsų kova su savimi. Didžiausias jūsų, kaip investuotojų, iššūkis yra aplink save įžvelgti tiesą.

Akcijų rinka nėra vienintelė sritis, kurioje žmonės tikisi, kad jie patys yra laimėtojai bei geriausieji, o kiti – nevykėliai. Keletas faktų iš mokslininkų atliktų tyrimų:

-    1998 metų birželį apklausti investuotojai manė, kad rinka kils 13.4 proc., bet jų pačių turimų investicijų vertė didės 15.2 procento. Per piką 2000 m. vasarį  jei tikėjosi, kad birža augs iki 15.2 proc., bet jų pačių investicijų vertė pašoks 16.7 procento.
-    Apklausus 750 investuotojų paaiškėjo, jog 74 proc. respondentų tikėjosi, kad jų investiciniai fondai „kasmet viršys S&P 500 indeksą“.
-    Tik 37 proc. korporacijų vadovų tiki, kad kompanijų susiliejimas yra naudingas vartotojams, ir tik 21 proc. mano, kad toks veiksmas atitinka strateginius tikslus, nustatytus jų savininkų. Tačiau tada, kai kalbama apie jų pačių kompanijų susiliejimą, 58 proc. tų patyrusių vadovų tvirtina, kad jie vartotojams duoda naudą, o 51 proc. tiki, kad įgyvendina strateginius tikslus.
-    Apklausti vieno koledžo studentai manė, kad turi 50 proc. daugiau tikimybių būti laimingais ir geriau uždirbti nei jų kolegos. Tai pat kiekvienas manė, kad turi 13 proc. didesnę tikimybę padidinti savo turto vertę. Dar įdomiau, kad kiekvienas manė turintis 58 proc. mažesnius šansus tapti alkoholikais, 49 proc.. mažiau tikimybių išsiskirti su būsima žmona ir 10 proc. mažiau tikimybių nusipirkti netinkamą automobilį. -    Kraštutinė nerealaus optimizmo forma: 64 proc. tikinčiųjų mano, kad jie mirę tikrai pateks į rojų ir tik pusė procento mano, kad keliaus į pragarą.

Šaltinis: Forex.LT. Dalis informacijos panaudota iš knygos „Jūsų pinigai – tai jūsų smegenys“ (J.Zweig).