Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas ir toliau dienraštyje "The New York Times" šmaikščiai pakomentuoja abejotinus veiksmus per krizę. Šį kartą jis negaili kandžių žodžių respublikonų pastangoms sugrįžti į valdžią, nors jie net neturi plano, kaip sumažinti milžinišką biudžeto deficitą.

Gerai, žvėris badauja. Kas toliau? Tai klausimas, su kuriuo susiduria respublikonai. Bet jie atsisako atsakyti į šį klausimą ir net nenori pradėti šia tema rimtos diskusijos, užsienio spaudą cituoja dienraštis "Lietuvos žinios".

Azerbaidžano prezidentas superka brangų nekilnojamąjį turtą Dubajuje savo vienuolikmečio sūnaus vardu.

Amerikiečių dienraštis "The Washington Post" išsiaiškino, kad prieš gerus metus vos per kelias savaites vienuolikmetis berniukas iš Azerbaidžano tapo devynių pajūrio vilų Dubajuje savininku. Šio berniuko vardas ir pavardė - Heidaras Alijevas. Jo gimimo data, nurodyta pastatų įsigijimo dokumentuose, sutampa su Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo sūnaus gimimo data, tas pats ir vardas bei pavardė. Dubajuje įsigyti pastatai iš viso atsiėjo Azerbaidžano moksleiviui 44 mln. dolerių - 10 tūkstančių kartų daugiau, nei šiuo metu algos gauna Azerbaidžano prezidentas. Šie sandoriai, apie kuriuos iki šiol nieko nebuvo žinoma, pagrįstai kelia ne vieną klausimą, į kurį turėtų atsakyti prezidentas O.Alijevas.

Rusijos premjeras Vladimiras Putinas yra gerai informuotas apie lenkų koncerno "PKN Orlen" planus Mažeikių naftos perdirbimo įmonės atžvilgiu. Teigiama, jog jis pasisako už tai, kad "Orlen Lietuva" pereitų į Rusijos-Didžiosios Britanijos bendrovės TNK-BP rankas.

Apie tai rašo ne tik lenkų spauda, bet ir Vokietijos laikraštis "Handelsblatt", teigiantis, kad "tokia transakcija sulaukė Rusijos vyriausybės pritarimo". O "PKN Orlen" vadovas Jacekas Krawiecas įtikinėja, kad jo vadovaujamas koncernas kol kas nesulaukė pasiūlymo nei iš TNK-BP, nei iš jokio kito Rusijos koncerno.

Europiečiai vis labiau pasiduoda pesimizmui dėl savo ateities. Krizės paveikti žmonės nebetiki, kad gyvenimo sąlygos Europoje gerės, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

2009 metų pabaigoje 54 proc. europiečių manė, jog krizės sukeltas nedarbas dar nepasiekė viršūnės. Europa, kitaip nei Amerika, kurios piliečiai paprastai tiki savo šalies pajėgumu sukurti ateitį, niekada negarsėjo optimizmu, bet dabartinė ūkio krizė atėmė paskutinius pasitikėjimo ateitimi likučius. Be to, europiečiai stokoja ir bendrumo jausmo, ypač kai jų valstybės mėgina pavieniui įveikti ekonomikos nuosmukį.

Naujausia Europos Sąjungos (ES) sutartis galioja jau tris mėnesius. Tačiau dabar šis dokumentas, turėjęs pagerinti bloko valdymą ir padidinti jo vaidmenį pasaulyje, verčia manyti, kad galbūt tai buvo netinkamas ėjimas.

Kol kas Lisabonos sutartis tik padidino tarpusavio nesutarimus. Po aštuonerių metų diskusijų ir ginčų ji įsigaliojo pernai gruodį. 27 narių susitarimas turėjo suteikti naują formą pasenusioms institucijoms ir didesnį diplomatinį svorį blokui pasaulyje. Tačiau dabar regimi tik neigiami rezultatai. Į Europą atsisakė vykti JAV prezidentas Barackas Obama, didėja pirmojo ES prezidento Hermano Van Rompuy ir naujosios užsienio reikalų vadovės Catherine Ashton kritikų būrys, nesugebama padėti į krizę įklimpusiai Graikijai. Be to, nepasidalijant galiomis Briuselio koridoriuose siaučia biurokratiniai karai.