Pasaulio ūkio nuosmukio paguoda skolininkams - gauti mažesnes kredito palūkanų normas silpnėja, ypač Lietuvoje.

Nors Europos centrinis bankas (ECB) dar paliko galioti rekordiškai žemą 1 proc. tarpbankinių palūkanų normą eurais, Lietuvoje veikiantys bankai klientų paskolas eurais jau brangina, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".

Šį mėnesį paskelbta, kad bazinė euro zonos palūkanų norma jau penkioliktą mėnesį iš eilės išlieka nepakitusi ir rekordiškai maža. Tad Lietuvos skolininkai dar bent pusmetį tikėjosi atsipūsti. Tačiau tik tol, kol gavo savo bankų pranešimus, kad jiems perskaičiuotos palūkanų normos: jos didėja neva atsižvelgiant į besikeičiančias tarpbankinės rinkos tendencijas.

Į eurų palūkanų normas Lietuvoje veikiantys bankai jau įskaičiuoja lūkesčius, kad artimiausiu metu ECB šią normą didins. Europoje siekiama stabilumo, Lietuvoje - pelno.

Skelbiant rugpjūčio mėnesio sprendimą, ECB prezidentas Jeanas-Claude'as Trichet sakė, kad nors euro zonos ekonomika auga, nestabilumas išlieka. Analitikų teigimu, euro zonos palūkanų normą reikia išlaikyti dabartiniame lygmenyje, nes vyriausybės mažina viešąsias išlaidas, o tai silpnina ekonomikos plėtrą.

Palūkanų normų šeimininkai ir jų autoriai yra bankai. Ir jos yra viena reikšmingiausių pinigų pasiūlos bei pinigų politikos priemonių ir įrankių. Taip teigia nepriklausomas analitikas Vladimiras Trukšinas.

"Paskolų palūkanos daugeliui Lietuvos žmonių ir įmonių - ne šiaip sau rodiklis, o jų finansinio stabilumo ir net išgyvenimo indikatorius. Juk šalyje veikiantiems bankams skolingi, taigi nuo jų veiksmų yra priklausomi daugiau kaip 50 proc. dirbančių šalies gyventojų, daugiau nei trečdalis veikiančių (dar išlikusių) įmonių, ir šalies valdžia, skolinga bankams net 4,6 mlrd. litų, į tą skaičių įeina ir centrinė valdžia, skolinga 3,2 mlrd. litų", - sakė V.Trukšinas.

V.Trukšinas pabrėžia, kad Lietuvoje veikiantys bankai, mažėjant paskolų palūkanoms, nepradėjo daugiau skolinti. "Komerciniai bankai laikosi keistos nuostatos, jie teigia, kad skolinimo didinimas bus galimas tik šalies ūkiui rodant reikšmingų atsigavimo požymių. Bet juk šalies ūkio atsigavimas kaip tik reikšmingai priklauso nuo bankų teikiamų paskolų", - pažymėjo ekonomistas.

Pasak jo, skolinimo palūkanų mažinimas neduodant daugiau paskolų reiškia, kad bankų veikla apimta stagnacijos, o patirtus nustolius mėginama bent iš dalies kompensuoti didinant bankų teikiamų kitų finansinių paslaugų kainas.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda LŽ sakė, kad ilgesnės trukmės tarpbankinių palūkanų normos priklauso nuo lūkesčių - ko tikimasi iš ECB ateityje.

"Vienos nakties EURIBOR atspindi dabartinę situaciją ir iš esmės yra susietas su pagrindinėmis ECB refinansavimo palūkanų normomis, o ilgesnės trukmės EURIBOR atsispindi rinkos situacijos įsivaizdavimas", - komentavo jis.

G.Nausėda nedrįsta teigti, kad ECB netrukus bus linkęs didinti EURIBOR, nors ir buvo užfiksuoti įspūdingi ekonomikos augimo rodikliai - Vokietijos ekonomikos BVP rezultatas buvo geresnis nei tikėtasi, o visos euro zonos ekonominė situacija taip pat geresnė nei tikėtasi.
Banko "Swedbank" atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė į LŽ klausimą, kodėl bankai Lietuvoje didina EURIBOR, sakė, kad nuo 2009 metų ECB nustatyta oficiali palūkanų norma naudojama momentinei pinigų politikai.

"Bankai Lietuvoje kintamų palūkanų paskolas eurais sieja su EURIBOR, kuris dėl įvairių priežasčių visus 2010 metus fiksuojamas mažiau kaip 1 proc., o savo dugną jis buvo pasiekęs 2010 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tačiau nuo tada atsiradus įvairių rinkos lūkesčių dėl ECB nustatomos palūkanų normos, jis pradėjo tolygiai kilti. Taigi klientai, kurių perskaičiuotos palūkanos pateko į didėjimo intervalą, galėjo pajusti palūkanų pakilimą", - sakė J.Juodžbalytė.

Šaltinis: Lietuvos žinios