Į atskirą grupę būtina išskirti valstybių centrinius bankus, kaip Forex rinkos subjektus, kurių užduotis – koreguoti valiutų kursus užsienio rinkoje ir taip užkirsti kelią staigiems nacionalinės valiutos kurso šuoliams siekiant išvengti ekonominių krizių, palaikyti eksporto-importo balansą ir kitus ekonominius veiksnius.

Valstybėms naudojant valiutų keitimo kursą kaip ekonominės politikos instrumentą, rinkoje laikas nuo laiko atsiranda valstybinių bankų atstovų, tiesiogiai besikišančių į rinkos veiklą siekiant pabranginti arba, atvirkščiai, nupiginti savo valiutą. Pavyzdžiui, JAV vykdo intervencijas vadovaujama Niujorko Federalinio Rezervų banko užsienio operacijų Vykdytojo, prižiūrima Federalinio Rinkos Komiteto ir remdamasi jo nutarimais. Valstybės iždui tenka svarbiausias vaidmuo nustatant Federalinės Rezervų Sistemos praktiškai įgyvendinamos valiutų intervencijos veiksmų pobūdį ir laiką.

Centriniai bankai taip pat priklauso market-maker'ių kategorijai ir tiesiogiai įtakoja valiutos rinką. Jų įtaka gali būti tiek tiesioginė – valiutinė intervencija, tiek ir netiesioginė – pinigų masės bei palūkanų normos apimties reguliavimas.

Centrinių bankų negalima priskirti buliams ar meškoms, kadangi jie gali didinti arba mažinti valiutų kursą priklausomai nuo konkrečios tuo momentu sprendžiamos užduoties.

Centrinis bankas, siekdamas įtakoti nacionalinę valiutą, gali veikti rinkoje vienas arba kartu su kitais centriniais bankais vykdyti bendrą valiutos politiką tarptautinėje rinkoje, o taip pat bendras intervencijas.

Bene didžiausią įtaką pasaulio valiutų rinkoms daro JAV Federalinio rezervo sistema (angl. US Federal Reserve) (FED). Europoje - Europos centrinis bankas (angl. European Central Bank), Anglijos bankas (angl. Bank of England), dar vadinamas Old Lady, Japonijos bankas (angl. Bank of Japan), Nacionalinis Šveicarijos bankas (angl. Swiss National Bank).

Lietuvos bankas

Tam tikra prasme Lietuvos bankas, kaip ir kitų valstybių centriniai bankai, taip pat daro didelę įtaką pasaulinei valiutų rinkai Forex.

Pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą, Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, kurio pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas šio tikslo, Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kitų valstybės įstaigų.

Lietuvos bankas, siekdamas palaikyti kainų stabilumą, atlieka šias funkcijas:

- vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją;
- formuoja ir vykdo pinigų politiką;
- nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
- valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
- atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
- išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
- kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
- renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
- nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
- skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą.

Nuorodos į užsienio valstybių centrinius bankus, darančius didžiausią įtaką FX rinkai:

- JAV federalinio rezervo bankas (angl. Federal Reserve);
- Europos centrinis bankas (angl. European Central Bank);
- Japonijos bankas (angl. Bank of Japan);
- Anglijos bankas (angl. Bank of England);
- Nacionalinis Šveicarijos bankas (angl. Swiss National Bank);
- Kanados bankas (angl. Bank of Canada);
- Australijos rezervų bankas (angl. Reserve Bank of Australia);
- Naujosios Zelandijos rezervų bankas (angl. Reserve Bank of New Zealand).